Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Lietuviai stoja į kovą dėl grynųjų pinigų: ar Lietuva taps pirmąja šalimi, ginančia teisę į pinigus rankose?
Lietuvoje pradedama nauja iniciatyva, kurios tikslas – įtvirtinti teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais pačioje Konstitucijoje. Toks žingsnis būtų pirmasis tokio pobūdžio ne tik šalies, bet ir platesnio Europos konteksto mastu.
Spalio 23 dieną Vyriausioji rinkimų komisija oficialiai įregistravo piliečių iniciatyvinę grupę, kuri siekia surinkti pakankamą kiekį parašų tam, kad referendumas būtų paskelbtas. Pagrindinis siūlomas pakeitimas – papildyti Konstitucijos 23 straipsnį įrašu apie teisę atsiskaityti grynaisiais.
Siūloma, kad nauja antroji dalis skambėtų taip: „Nuosavybės teises ir teisę atsiskaityti grynaisiais pinigais saugo įstatymai.“ Tokiu būdu būtų aiškiai pabrėžiama, kad pinigai fiziniu pavidalu – ne tik patogumo klausimas, bet ir viena iš asmens nuosavybės formų, kurios negalima lengva ranka panaikinti.
Kodėl tai daroma – ir ką tuo nori pasiekti iniciatoriai
Referendumo idėją iškėlusi 18 žmonių grupė, tarp jų ir Nepriklausomybės Akto signataras Zigmas Vaišvila, siekia apginti, jų žodžiais, „žmogaus saugumo ir laisvės garantą“. Iniciatyvos autoriai pabrėžia, kad teisė rinktis – ar naudotis skaitmeninėmis priemonėmis, ar grynaisiais pinigais – turi likti žmogaus rankose.
Jie teigia, kad šiuo metu skaitmenizacija vyksta per greitai, o sprendimai dėl finansinių paslaugų tampa pernelyg priklausomi nuo technologijų.
Kritikuojama bankų politika, augantis elektroninių atsiskaitymų spaudimas, vis dažniau pasitaikantys trikdžiai interneto ir elektros tiekimo srityje. Visa tai, jų manymu, rodo, kad būtina palikti alternatyvą – fizinius pinigus, kurie visada veikia, nepriklausomai nuo aplinkybių.
Iniciatyvos atstovai aiškiai sako: „Grynieji pinigai yra ne tik priemonė įsigyti prekę ar paslaugą. Tai – asmens nepriklausomybės, saugumo ir laisvės simbolis. Kai nėra garantijų dėl interneto, elektros ar bankų patikimumo – pinigai rankoje tampa vienintele tikra verte.“
Kada ir kaip vyks parašų rinkimas
Parašų rinkimas oficialiai pradedamas spalio 30 dieną. Vyriausioji rinkimų komisija iniciatyvinės grupės atstovams išdavė 5 tūkst. popierinių parašų lapų, be to, bus sukurta galimybė pasirašyti ir elektroniniu būdu – per rinkėjų portalą www.rinkėjopuslapis.lt.
Kiekvienas pasirašantis rinkėjas galės patikrinti, ar jo parašas užregistruotas. Sistema neleis pasirašyti kelis kartus – užtikrinamas vienas balsas vienam asmeniui. Parašų rinkimo terminas baigsis 2026 metų balandžio 30 dieną 17 valandą. Norint, kad referendumas įvyktų, būtina surinkti bent 300 tūkst. Lietuvos piliečių parašų.
Teisės gryniesiems – ne tik simbolika, bet ir praktinė būtinybė?
Referendumo organizatoriai tvirtina, kad teisės į grynuosius pinigus įtvirtinimas Konstitucijoje nėra tik politinis pareiškimas. Tai, jų nuomone, būtinas praktinis žingsnis, kuris užtikrintų valstybės atsparumą krizėms.
Primename, kad net Europos Sąjunga rekomenduoja gyventojams turėti grynųjų pinigų nenumatytiems atvejams, tokiems kaip karo grėsmė ar stichinės nelaimės.
Pareiškime rašoma, jog bet koks bandymas riboti galimybę naudoti grynuosius yra žmogaus laisvės ribojimas ir pavojingas priklausomybės nuo bankinių sistemų augimas.
Skaitmeninis pasaulis, anot jų, negali užtikrinti visiško patikimumo, o priklausomybė nuo elektros bei tinklų – rizika, kurią žmonės dažnai ignoruoja.
Ar tai realu ir kokios galimos pasekmės?
Kol kas neaišku, ar šiai iniciatyvai pavyks surinkti reikiamą parašų kiekį. Tačiau jau pats faktas, kad tokia idėja įregistruota ir pradedamas oficialus procesas, rodo, jog viešojoje erdvėje auga susirūpinimas dėl asmens pasirinkimo laisvės finansiniuose klausimuose.
Jeigu referendumas būtų surengtas ir dauguma rinkėjų palaikytų siūlomą Konstitucijos pataisą, Lietuva taptų viena iš pirmųjų Europos šalių, kur grynųjų pinigų naudojimas būtų saugomas aukščiausiu teisiniu lygiu. Tai reikštų, kad valstybė privalėtų ne tik toleruoti, bet ir sudaryti sąlygas gyventojams visada turėti galimybę atsiskaityti fiziniais pinigais.
Diskusija apie pinigus, saugumą ir pasirinkimo laisvę pasiekia naują lygmenį. Kol vieni mato skaitmenizacijoje pažangą ir efektyvumą, kiti primena, kad krizės akivaizdoje ne programėlės, o kupiūros kišenėje gali tapti tikru saugumo garantu.
Referendumo iniciatyva dėl grynųjų – tai, matyt, paskutinis bastionas prieš „viską kontroliuojančius“ bankus, kurie, pasirodo, laukia už kampo tik tam, kad išjungtų elektrą, internetą ir atimtų nuo žmogaus pinigus. Nes, kaip gi kitaip – juk kortelė be sielos, o grynieji – beveik šeimos narys.
Rašydama apie astrologiją ir gyvenimo naujienas, siekiu kurti turinį, kuris įkvepia, guodžia ir priverčia susimąstyti. Mano tekstuose susilieja meilė žvaigždėms, domėjimasis žmogaus vidiniu pasauliu ir noras dalintis įžvalgomis apie kasdienybę, tiek dangišką, tiek žemišką.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“
privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.