Lietuviai turėtų pasiruošti dabar: degalų kainos artėja prie naujo etapo, nepadės net ir kaimynai

Lapkričio vidurio duomenys atskleidžia įdomų lūžį. Benzinas Lietuvoje ir Lenkijoje kainuoja vienodai, o dyzelinas Lenkijoje išlieka pigesnis. Šie pokyčiai rodo ne tik regiono rinkos dinamiką, bet ir galimus ateities scenarijus. Degalų kainos jau kelintą savaitę iš eilės rodo augimo tendenciją. Lietuvoje benzinas per savaitę pabrango beveik procentu, dyzelinas dar sparčiau.

ES vidurkiai taip pat kyla, nors Lietuva vis dar išsilaiko tarp tų šalių, kuriose benzinas pigesnis nei daugelyje kitų Bendrijos valstybių. Tai suteikia šiokį tokį palengvėjimą, tačiau bendras brangimas jaučiasi visur. Situacija tampa dar įdomesnė žvelgiant į naftos kainą pasaulinėse rinkose. Brent naftos kaina per savaitę beveik nekito, tačiau tai nebūtinai reiškia, kad degalinėse kainos stabilizuosis.

Degalų kainos Lietuvoje: benzinas ir dyzelinas brangsta

Lapkričio 17 dieną Lietuvos degalinėse benzino litras kainavo vidutiniškai 1,42 euro. Dyzelino litras – 1,53 euro. Per savaitę benzinas brango 0,8 procento, o dyzelinas 1,3 procento. Tokie pokyčiai atitinka bendrą augimo tendenciją Europos Sąjungoje.

Ten benzinas per savaitę pabrango 0,9 procento, dyzelinas 0,8 procento. Vis dėlto Lietuva išsiskiria tuo, kad benzinas pas mus vis dar gerokai pigesnis nei daugelyje ES valstybių. Benzinas yra net 13,6 procento pigesnis už ES vidurkį, o dyzelinas – 3,6 procento pigesnis.

Ši situacija iš dalies susijusi su nuosaikesne mokesčių politika ir regionine konkurencija. Tačiau bendras augimas rodo, kad degalų brangimas nėra atsitiktinis. Jis susijęs su pasaulinėmis naftos kainomis, nors pastarosios pastarąją savaitę beveik nepakito. Brent nafta kainavo vidutiniškai 63,9 euro už barelį, tai yra 0,2 procento mažiau nei prieš savaitę. Ateities sandoriai rodo, kad artimiausiais mėnesiais kaina turėtų išlikti panaši.

Benzino kainos Lietuvoje ir Lenkijoje susilygino

Vairuotojams viena aktualiausių žinių yra ta, kad benzino kaina Lietuvoje ir Lenkijoje tapo identiška. Lenkijoje benzinas taip pat kainuoja 1,42 euro už litrą. 

Tai reiškia, kad Lietuvos vairuotojai nebeturi realios finansinės naudos važiuoti į kaimyninę šalį vien tik dėl benzino pirkimo.  Tiesa, dyzelinas Lenkijoje vis dar pigesnis. Jo litras kainuoja 1,46 euro, o tai yra 0,07 euro mažiau nei Lietuvoje. Toks kainų susivienodinimas nėra labai dažnas reiškinys. 

Šiais metais Lietuvoje benzinas buvo pigesnis už Lenkiją tik tris kartus – vasario 10 dieną, kovo 31 dieną ir liepos 14 dieną. Tai rodo, kad kainų dinamika tarp kaimyninių šalių gali greitai keistis, tačiau esminė tendencija tokia, kad abiejų šalių rinkos tampa vis labiau susijusios.

Kaip atrodo kainų žemėlapis Baltijos šalyse ir ES?

Baltijos regione benzino kainos šiuo metu yra gana panašios. Estijoje ir Latvijoje vidutinė benzino kaina siekia 1,54 euro už litrą, todėl Lietuva, nors ir brangsta, vis dar išlieka pigiausia Baltijos šalis pagal benzino kainą. Dyzelino kainos taip pat panašios. Estijoje dyzelinas kainuoja 1,45 euro už litrą, Latvijoje – 1,52 euro.

ES mastu Lietuva yra tarp pigesnių šalių. Mažiausios benzino kainos fiksuojamos Maltoje, Kipre ir Bulgarijoje, kur litras kainuoja 1,21–1,34 euro. Brangiausia – Danijoje, Nyderlanduose ir Graikijoje, kur kainos siekia 1,76–1,98 euro. Dyzelino kainų žemėlapis panašus: mažiausios kainos – Čekijoje, Bulgarijoje ir Maltoje, didžiausios – Danijoje, Nyderlanduose ir Belgijoje.

Lietuva yra per vidurį, tačiau kai kuriose kategorijose išlieka tarp pigiųjų. Šiuo metu dvylikos ES šalių dyzelino kainos yra mažesnės nei Lietuvoje, todėl mūsų rinkos situacija galima laikyti vidutine.

Didmeninės kainos ir naftos importas: kas formuoja tendencijas?

Degalų kainas degalinėse stipriai veikia didmeninės kainos. Lapkričio 1–18 dienomis benzino didmeninė kaina padidėjo 0,03 euro, o dyzelino – 0,04 euro. Tai gana ryškus šuolis per gana trumpą laikotarpį. Rugsėjį abi didmeninės kainos augo po 0,02 euro, o spalį dyzelinas brango 0,02 euro, benzinas pigo 0,02 euro. 

Visi šie rodikliai rodo, kad tiekėjams ir perdirbėjams augančios sąnaudos anksčiau ar vėliau atsispindi ir galutinėje kainoje. Svarbus veiksnys yra ir žaliavinės naftos importo šaltiniai. Lietuva dažniausiai importuoja naftą iš Norvegijos, Saudo Arabijos, Alžyro ir Jungtinės Karalystės. Tai stabilūs tiekėjai, tačiau kiekvienas geopolitinis įvykis gali pakeisti rinkos balansą.

Ko tikėtis vairuotojams?

Degalų kainos išlieka jautrios geopolitikai ir pasauliniams ekonominiams veiksniams. Artimiausiu metu rinkoje tikėtinas stabilumas, tačiau kiekviena naujiena iš naftos gavybos regionų gali kainas kilstelėti aukštyn. Vairuotojams svarbiausia žinoti, kad šiuo metu kelionė į Lenkiją benzino pigiau nebepasiūlys, nors dyzelinas ten vis dar patrauklesnis.

Planuojantiems ilgas keliones verta sekti kainų pokyčius ir rinktis degalines strategiškai. O kol kas Lietuvoje išliekame vienoje pigesnių ES valstybių, nors bendros kainų augimo tendencijos neaplenkia ir mūsų.