Galite gauti baudą net iki 1000 eurų: viena paprasta klaida gali kainuoti labai daug, to geriau nedaryti

Nors didžioji dalis šalies miškų yra atviri visiems norintiems pasimėgauti gamta, kai kurios vietovės yra griežčiau saugomos, čia nustatyti konkretūs apribojimai, siekiant apsaugoti ekosistemas bei užtikrinti žmonių saugumą.

Miškuose elgtis reikėtų atsakingai, net ir tokie iš pažiūros nekalti veiksmai kaip krūmų laužymas ar uogavimas specialiomis šukomis gali būti laikomi pažeidimu. Dėl tokio elgesio galima susilaukti nemalonumų ar net administracinės atsakomybės.

Kur grybauti ir uogauti neleidžiama?

Departamentas nurodo, kad grybauti bei uogauti galima daugelyje miškų, tačiau yra ir aiškių išimčių. Pavyzdžiui, draudžiama lankytis rezervatuose ar kitose saugomose teritorijose, kur tokia veikla apribota teisės aktais.

Tai gali būti Saugomų teritorijų įstatymas, specialūs teritorijų nuostatai ar vietiniai savivaldos sprendimai.

Kai kurios miško vietos kartais laikinai uždaromos – dėl gaisrų pavojaus, vykdomų kirtimų ar kitų priežasčių. Tokiais atvejais reikėtų vadovautis vietine informacija ir laikytis nurodymų.

Be to, griežtai draudžiama uogauti naudojant šukas ar kitokias mechanines priemones, net ir savadarbes. Taip pat negalima laužyti ar kitaip žaloti medžių bei krūmų, renkant uogas ar vaisius. Miškuose, kur vyksta medienos ruošos ar kiti apsaugos darbai, lankytis neleidžiama.

Tiesa, yra viena išimtis. Gyventojai, kurių deklaruota gyvenamoji vieta yra šalia gamtinių rezervatų, gali uogauti ir grybauti tokiose teritorijose, bet tik tuo atveju, jei tokia veikla nekenkia vietinei gamtai. 

Jei tokie gyventojai būtų sustabdyti aplinkos apsaugos pareigūnų, jie turėtų pateikti asmens duomenis – vardą, pavardę, gimimo datą bei deklaruotą adresą.

Kas gresia už pažeidimus?

Aplinkosaugininkai primena, kad už netinkamą elgesį miškuose gresia piniginės baudos. Pavyzdžiui, jei pažeidžiamos taisyklės valstybiniuose parkuose, draustiniuose ar „Natura 2000“ tinklui priklausančiose teritorijose, bauda gali siekti nuo 80 iki 700 eurų.

Jei pažeidimą padaro įmonė ar atsakingas asmuo – suma didėja iki 1 000 eurų.

Kur kas griežtesnė atsakomybė taikoma, jei pažeidžiamos itin saugomos rūšys, pavyzdžiui, renkamos ar pardavinėjamos uogos bei grybai, įtraukti į Lietuvos raudonąją knygą. Tokiu atveju gyventojams gresia 250–1000 eurų bauda, o juridinių asmenų vadovams siekia net iki 1 500 eurų.

Todėl prieš einant į mišką verta ne tik pasitikrinti, kur einate, bet ir įsitikinti, kad žinote pagrindinius elgesio gamtoje principus. Atsakingas uogavimas ir grybavimas yra ne tik pagarbos gamtai išraiška, bet ir būdas išvengti nereikalingų nemalonumų.