Kai kurie lietuviai turės gerokai patuštinti pinigines: ES svarsto tris naujus mokesčius, tai nepatiks daugeliui

Kartu su biudžetu siūloma ir naujų mokesčių, skirtų papildyti bendras pajamas bei grąžinti COVID-19 pandemijos metu susidariusias skolas. Dabartinis septynerių metų biudžetas, be pandemijos paramos fondo, siekia 1,2 trln. eurų, o tai maždaug 1 proc. bendro ES ekonomikos dydžio.

Naujam biudžetui dar reikės visų 27 valstybių narių ir Europos Parlamento pritarimo. Pagal naująją viziją, gynybos finansavimas išaugtų net penkis kartus, migracijos ir sienų apsaugai būtų skiriama tris kartus daugiau nei iki šiol, o moksliniams tyrimams dvigubai daugiau lėšų. 

35 proc. visų mokslinių tyrimų biudžeto būtų nukreipta į klimato kaitos ir biologinės įvairovės sritis. Vis dėlto europarlamentarai nebuvo vieningai sužavėti. Kai kurie jų pareiškė, kad EK pateikia skaičius klaidinančiai, esą augimą lemia infliacija, o ne realus finansavimas. Be to, kai kurios sritys, anot jų, gali nukentėti.

Žemės ūkis neteks prioritetinio statuso?

Vienas didžiausių pokyčių – žemės ūkio finansavimo mažėjimas. Naujam laikotarpiui Bendrajai žemės ūkio politikai planuojama skirti 300 mlrd. eurų, tai būtų net 22,4 proc. mažiau nei anksčiau (386,6 mlrd. eurų).

Be to, šįkart žemės ūkio finansavimas nebebus atskira eilutė, jis įtrauktas į bendrą „Nacionalinių ir regioninių partnerystės planų“ fondą. Šalims nurodoma skirti bent 300 mlrd., bet kiek skirti daugiau – spręs pačios.

Ūkininkai tokius pokyčius vertina įtariai – jie nuogąstauja, kad sujungus skirtingas sritis, žemės ūkis gali prarasti prioritetą, o lėšų paskirstymas taps konkurencingesnis.

Brangs tabako gaminiai ir nauji ES mokesčiai

Be nacionalinių įnašų, EK siūlo įvesti ir naujus mokesčius. Tarp jų ir rinkliava už elektros atliekas, mokestis didžiosioms įmonėms ir tabako gaminiams. Šiandien šie produktai apmokestinami valstybėse narėse skirtingai, o naujas sprendimas leistų dalį šių pajamų perkelti į ES biudžetą.

Tikimasi, kad šie mokesčiai įneštų 25–30 mlrd. eurų per metus, o surinktos lėšos būtų naudojamos skolų grąžinimui.

Be to, su Tabako mokesčių direktyvos įsigaliojimu brangs cigaretės. Prognozuojama, kad pakelis kainuos 1–2 eurais daugiau. Akcizo mokesčiai taip pat bus taikomi elektroninėms cigaretėms ir kaitinamam tabakui, tiesa, jų tarifas bus mažesnis nei įprastoms cigaretėms.

Rytų Europos šalims – daugiau lėšų

EK siūlomas biudžetas numato papildomą dėmesį rytiniams ES regionams, ypač toms šalims, kurios ribojasi su Ukraina, Rusija ir Baltarusija. Tokia parama – atsakas į geopolitinę įtampą ir pastangas užtikrinti saugumą. 

Tai reiškia, kad Lietuva, kaip viena iš pasienio valstybių, gali tikėtis didesnio ES finansavimo. Be to, EK atsisakė idėjos į biudžetą įtraukti planuojamas pajamas iš taršos leidimų sistemos plėtros į transportą ir pastatus. 

Šį sprendimą Rytų Europos valstybės vertina kaip pergalę – jos nuogąstavo, kad tokie mokesčiai neproporcingai paveiktų gyventojus su mažesnėmis pajamomis.

Parama Ukrainai ir energijos sektoriaus modernizavimas

EK numato 100 mlrd. eurų paramą Ukrainai, tiek šalies atstatymui, tiek pasirengimui narystei ES. Tuo tarpu energetikos srityje parama elektros tinklų atnaujinimui bus didinama nuo 6 iki 30 mlrd. eurų. 

Elektros perdavimo infrastruktūra taip pat galės naudotis 410 mlrd. eurų Konkurencingumo fondo lėšomis.

Socialinės nelygybės mažinimas 

Finansinė parama skurdesniems regionams, kuri dabar sudaro daugiau nei trečdalį ES biudžeto, nuo 2028 metų nebebus atskira eilutė. Ji taip pat pereis į nacionalinių ir regioninių planų fondą. EK žada, kad skurdžiausi regionai gaus 218 mlrd. eurų, tačiau kitiems regionams tokios garantijos nesuteiktos. 

Tai kelia nerimą savivaldybėms ir kaimo vietovėms, kurios itin priklauso nuo ES finansavimo viešosioms paslaugoms.

Biologinei įvairovei neliko atskiros biudžeto dalies. Ji įtraukta į „klimato ir aplinkosaugos“ skiltį, kuri sudarys 35 proc. biudžeto, arba apie 700 mlrd. eurų. 

Ši kategorija apims visus šešis ES aplinkosaugos prioritetus, nuo klimato iki žiedinės ekonomikos. Nevyriausybinės organizacijos įspėja, kad toks sprendimas gali sumažinti realų dėmesį biologinei įvairovei, kuri ir taip susiduria su 37 mlrd. eurų metiniu finansavimo trūkumu.

Jei nebus skirta pakankamai lėšų, gali būti sustabdyti atkūrimo projektai, o rūšių nykimas dar labiau paspartės.

Ką dar siūlo Europos Komisija?

Numatyta reikšmingai padidinti skaitmeninių technologijų finansavimą iki 54,8 mlrd. eurų. Didelė dalis šių lėšų nukeliaus į dirbtinio intelekto ir inovacijų sritis. Skaitmeninės technologijos taip pat yra vienas iš keturių pagrindinių Konkurencingumo fondo prioritetų.

Gynybos ir kosmoso sritims siūloma skirti 131 mlrd. eurų, o kariniam mobilumui – 17,7 mlrd. eurų. Nors skaičiai atrodo įspūdingi, jie vis tiek nesiekia anksčiau EK įvardytų realių poreikių, kurie vertinami 75–100 mlrd. eurų.

Didės ir finansavimas programai „Horizon Europe“ – ji gaus 175 mlrd. eurų. Tuo metu studentų mainų programa „Erasmus+“ sulauks 50 proc. didesnio finansavimo ir viršys 40 mlrd. eurų.

Pristatytas ir naujas projektas „AgoraEU“ su 8,6 mlrd. eurų biudžetu, kuris bus skirtas kultūros, žiniasklaidos ir pilietinių organizacijų stiprinimui.