Agurkų forma pasako daugiau nei galvojate: sodininkai atskleidė dažniausias klaidas ir trūkumus

Vasarą, kai augimas ir derėjimas yra intensyviausi, augalas ypač jautriai reaguoja į aplinkos veiksnius. Tinkamai „perskaityti“ agurko siunčiamus signalus reiškia iš anksto pastebėti problemą ir užtikrinti, kad derlius būtų gausus ir kokybiškas.

Agurkų vaisiaus forma yra puikus augalo sveikatos indikatorius. Pavyzdžiui, griaučio formos – plačių prie kotelio ir smailėjančių link galo – vaisiai rodo, kad augalui trūksta kalio arba kad jis laistomas netolygiai. 

Labai lenkti agurkai, primenantys C ar S raides, signalizuoja apie nevienodą žiedų apdulkinimą arba boro trūkumą. Itin trumpi ir sustorėję vaisiai dažnai rodo azoto stoką, o smėlio laikrodžio formos, siauresni galuose ir pastorėję viduryje, gali reikšti kalcio ar magnio trūkumą. Šviesiai žalsva odelė neretai rodo, kad agurkui trūksta geležies.

Tačiau deformacijos priežastys gali būti ne viena. Kelių skirtingų veiksnių derinys, mitybos klaidos, nepalankios oro sąlygos, ligos ar kenkėjai, neretai lemia, kad vaisiai praranda įprastą formą. Todėl labai svarbu stebėti augalą kompleksiškai ir neapsiriboti vieno simptomo vertinimu.

Laistymo ir tręšimo svarba vasarą

Karštuoju metų laiku agurkai sunaudoja daug vandens, todėl juos būtina laistyti gausiai ir tolygiai. Geriausia tai daryti anksti ryte arba vakare, kad vanduo nespėtų greitai išgaruoti. 

Įprasta rekomendacija – 2–3 litrai vandens vienam augalui, pilant tiesiai prie šaknų, vengiant lapų šlapinimo, kad sumažėtų grybelinių ligų rizika.

Mityba vasarą turėtų būti subalansuota. Svarbu, kad trąšos turėtų ne tik azoto, bet ir fosforo bei kalio. Kalio kiekis ypač svarbus vaisių formos ir skonio formavimuisi. Intensyviausio derėjimo metu skystas trąšas galima naudoti kas 10–14 dienų, kad maisto medžiagos būtų greitai pasisavinamos. 

Kompostas ar perpuvęs mėšlas papildys dirvą ne tik pagrindiniais elementais, bet ir mikroelementais. Specialios trąšos moliūginių šeimos augalams yra patogus būdas užtikrinti optimalų maistinių medžiagų derinį.

Auginimo sąlygų įtaka vaisių formai

Agurkai mėgsta šilumą ir jei nakties temperatūra nukrenta žemiau 15 laipsnių, gali sutrikti vaisių vystymasis. Svarbu pasirinkti saulėtą, nuo vėjo apsaugotą vietą. 

Ne mažiau reikšmingas ir geras apdulkinimas, lauko agurkams būtini vabzdžiai, todėl netoliese verta auginti augalus, viliojančius bites ir kamanes, pavyzdžiui, levandas, čiobrelius ar serenčius.

Kaip atkurti pusiausvyrą trūkstant maisto medžiagų

Kiekvienas elementas turi savo trūkumo ženklus. Kalio stygių, dažniausiai atpažįstamą pagal griaučio formą, galima kompensuoti kaliu turinčiomis trąšomis, pvz., kalio sulfatu. 

Azoto trūkumą, pasireiškiantį blyškiais lapais ir trumpais, sustorėjusiais vaisiais, padeda įveikti dilgėlių raugas. Kalcio stygiui mažinti galima naudoti kalkakmenio miltus arba kalcio tirpalus, tačiau geriausia šį elementą įterpti į dirvą dar prieš sodinimą.

Atsargiai su trąšų pertekliumi

Per didelis azoto kiekis paskatina lapijos augimą vaisių sąskaita. Tokiu atveju reikia mažinti azotines trąšas ir didinti kalio bei fosforo kiekį. Per didelis druskų kiekis dirvoje, dažna intensyvaus tręšimo pasekmė, pasireiškia lapų kraštų rudavimu. 

Tada būtina gausiau laistyti, kad druskos būtų išplautos. Tinkamas dirvožemio rūgštingumas (pH 6,0–7,0) taip pat labai svarbus, nes net esant pakankamam elementų kiekiui per rūgštus ar per šarminis dirvožemis gali blokuoti jų įsisavinimą.

Nuolatinis stebėjimas ir greita reakcija į pirmuosius simptomus yra raktas į sveikus, tiesius ir skanius agurkus visą vasarą.