Bandai taupyti mažinant šilumą? Gali kainuoti daugiau nei manai

Dar prieš kelerius metus 18 °C buvo laikoma universaliu saugios temperatūros būste standartu. Naujesnė nuomonė – atsargesnė. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) 2025 m. rekomendacijose pabrėžiama, kad 18 °C yra apatinė riba sveikiems žmonėms, tačiau vis daugiau tyrimų rodo: tokia temperatūra retai užtikrina optimalų organizmo komfortą ir gerą savijautą.

Vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis saugi ir stabili riba kyla aukštyn. Temperatūra nuo 20 iki 24 °C padeda palaikyti fiziologinę pusiausvyrą, mažina širdies ir kraujagyslių sistemos apkrovą ir leidžia nervų sistemai veikti stabilesniu ritmu. Hinda and Arthur Marcus Institute for Aging Research (2025) tyrėjai pastebi, kad šiame intervale gerėja koncentracija, mažėja raumenų įtampa, silpnėja streso reakcijos.

Prieš nustatydami konkrečius termostato parametrus, turėtume įvertinti patalpų paskirtį: Svetainė: 20–22 °C – leidžia patogiai leisti laiką nejaučiant nei šalčio, nei mieguistumo. Miegamasis (jaunesni ir sveiki asmenys): 17–19 °C – toks intervalas palankus naktinei organizmo regeneracijai. Vonios kambarys: apie 22–24 °C – dėl didelio skirtumo tarp vandens ir oro temperatūrų per žema temperatūra gali sukelti terminį šoką.

Naktį organizmo jautrumas temperatūrai didėja. 2017 m. Harvardo universiteto atliktas tyrimas parodė, kad daugiau kaip 24 °C temperatūra miegamajame trikdo autonominės nervų sistemos darbą, didina pulsą ir blogina miego kokybę, ypač vyresnio amžiaus žmonėms.

Kas vyksta organizme, kai užsukame radiatorių?

Užsukus radiatorių, ypač per šalčius lauke, patalpų temperatūra gana greitai krenta. Tai tiesiogiai veikia ir organizmą. Oda esančiuose kraujagyslėse įvyksta susiaurėjimas – taip ribojami šilumos nuostoliai. Dėl to kyla arterinis kraujospūdis, didėja širdies apkrova, kas ypač pavojinga vyresniems nei 50–60 metų žmonėms.

2023 m. paskelbtas sisteminis tyrimų apžvalgos darbas, parengtas WHO Collaborating Centre on Investment for Health and Well-being (Velsas), parodė aiškų ryšį tarp žemesnės nei 18 °C temperatūros namuose ir prastesnės sveikatos: blogesnės širdies ir kraujagyslių sistemos būklės, prastesnės savijautos ir gyvenimo komforto.

Vėsus ir dažnai sausas oras dirgina nosies bei gerklės gleivinę, skatina smulkius epitelio įtrūkimus ir palengvina virusų patekimą į organizmą. 2025 m. „Frontiers in Public Health“ publikuota apžvalga (Oulu universitetas) parodė, kad nepalankios oro sąlygos ir vėsesnė aplinka skatina viršutinių kvėpavimo takų infekcijas, ypač vyresnio amžiaus žmonėms ir miestų gyventojams. Panašias išvadas pateikė ir 2023 m. Europos kvėpavimo draugijos apžvalga, susiejusi šaltus, prastai šildomus būstus su dažnesnėmis kvėpavimo problemomis vaikams.

Žema temperatūra suaktyvina ir metabolinius procesus. Organizmas daugiau gamina šilumos, greitina energijos apykaitą. Jauniems, sveikiems žmonėms tai natūrali reakcija, tačiau vyresnio amžiaus asmenims, turintiems ribotus energijos rezervus, tai greičiau sukelia nuovargį ir fizinio pajėgumo kritimą.

2023 m. „Frontiers in Cardiovascular Medicine“ paskelbta metaanalizė (Naval Medical University, Šanchajus) patvirtino, kad šalčio poveikis didina širdies ir kraujagyslių įvykių – infarktų, insultų – dažnį. Net įprastos žiemos temperatūros, be ekstremalių šalčių, gali gerokai padidinti širdies apkrovą vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems hipertenzija ar išemine širdies liga.

Radiatoriaus užsukimas ir senjorų sveikata

Senstant organizmas kitaip reaguoja į aplinkos temperatūrą. Vyresni nei 65 metų žmonės turi silpnesnę termoreguliaciją: odos šilumos receptoriai veikia prasčiau, kraujagyslės praranda elastingumą, todėl kraujotakos prisitaikymas prie aplinkos sąlygų lėtėja ir tampa mažiau efektyvus. Tai reiškia, kad senjorai šaltį pajunta vėliau, bet jo pasekmės jiems būna sunkesnės.

2025 m. Tokijo universiteto mokslininkų atlikta sisteminė apžvalga „Indoor Cold Exposure and Health Outcomes in Older Adults: A Systematic Review“ parodė, kad žemos temperatūros būstuose susijusios su: prastesne miego kokybe, nusiteikimo pablogėjimu, padidėjusiu neigiamų emocijų intensyvumu, stipresniu socialinės izoliacijos pojūčiu.

Autoriai pabrėžia, kad šaltis veikia neuroendokrininę sistemą – didina kortizolio (streso hormono) lygį ir slopina už regeneraciją atsakingų sistemų veiklą. Ilgainiui tai gali lemti lėtinį nuovargį ir susilpnėjusią imuninę apsaugą.

Pastarųjų metų fiziologiniai senėjimo tyrimai (University of Manchester, 2024; National Institute on Aging, 2023) rodo, kad vyresnio amžiaus žmonių organizmas greičiau pereina į „energijos taupymo“ režimą, kai aplinkos temperatūra nukrenta žemiau komfortinio lygio. Tuomet lėtėja medžiagų apykaita, o širdies ir kraujagyslių sistema dirba didesniu krūviu. Esant mažiau nei 18 °C, daugėja kraujagyslių spazmų, kyla kraujospūdis ir dar labiau apkraunama širdis.

Drėgmė, pelėsis ir grybai – paslėpta šalto būsto pasekmė

Jei ilgesniam laikui išjungiame šildymą, langų ir sienų paviršiai smarkiai atšąla. Tai tiesiogiai skatina vandens garų kondensaciją. Šiltas, drėgnas oras iš kvėpavimo, virimo, skalbimo susiduria su atšalusiomis atitvaromis ir virsta mikroskopinėmis lašelėmis ant paviršiaus. Jei tokia būsena tęsiasi savaites, siena iš sausos konstrukcijos virsta idealia terpe pelėsiniams grybams ir dulkių erkėms daugintis.

PSO pabrėžia, kad drėgmė ir pelėsis patalpose – vieni svarbiausių aplinkos veiksnių, bloginančių kvėpavimo sistemos būklę, ypač vaikams, senjorams ir žmonėms, sergantiems astma ar lėtine obstrukcine plaučių liga. Rekomendacijose nurodoma, kad matoma pelėsio danga, tvankus, „sunkus“ kvapas ir drėgni paviršiai siejami su dažnesniu švokštimu, kosulio priepuoliais ir astmos paūmėjimu.

Ant drėgnų, šaltų sienų susidaro aplinka, kurioje namų dulkių erkės ir pelėsio sporos lengvai išgyvena ir dauginasi. Tai didina alergijų riziką, stiprina astmos simptomus ir apskritai blogina oro kokybę patalpose.

Naminiai grybai išskiria lakiuosius organinius junginius ir mikotoksinus, kurie gali dirginti gleivines, sukelti galvos skausmus, nuolatinį nuovargį ir lėtinį kvėpavimo takų dirginimą. PSO rekomendacijose aiškiai nurodoma, kad drėgmės mažinimas ir kondensacijos ant vidinių paviršių prevencija yra vieni pagrindinių profilaktinių veiksmų – kartu su tinkama temperatūra ir vėdinimu.

Ar sveika miegoti vėsoje?

Miegas kiek vėsesnėje aplinkoje gali padėti palaikyti natūralų paros ritmą, nes žemesnė temperatūra skatina fiziologinį naktinį kūno temperatūros kritimą – vieną svarbių signalų, inicijuojančių melatonino išsiskyrimą. Pastarųjų metų miego fiziologijos tyrimai (University of South Australia, 2023; Stanford Center for Sleep and Circadian Sciences, 2024) rodo, kad 17–19 °C temperatūra gali gerinti miego kokybę jaunesniems, sveikiems asmenims.

Tokiomis sąlygomis organizmui lengviau pereiti į gilaus miego fazę, o naktinė medžiagų apykaita veikia stabiliau. Vis dėlto ši nauda aktuali tik turint gerai veikiančią termoreguliaciją, kai organizmas geba palaikyti pastovią vidinę temperatūrą nepaisant aplinkos pokyčių. Vėsesnis miegamasis bus naudingas tik tuomet, jei užtikrinama pakankama šilumos izoliacija – šilta antklodė, tinkama pižama, nėra skersvėjų.

Situacija iš esmės keičiasi vyresniems nei 60 metų žmonėms. Senstant termoreguliaciniai mechanizmai silpsta, o kraujagyslės į temperatūros kritimą reaguoja lėčiau ir mažiau efektyviai. Todėl senjorams saugesnė ir sveikesnė yra 20–22 °C temperatūra, kuri padeda stabilizuoti širdies darbą, palengvina kvėpavimą ir mažina naktinio peršalimo riziką.

Kada žema temperatūra namuose turėtų kelti nerimą?

Per žema temperatūra namuose tampa rimtu įspėjamuoju signalu tuomet, kai ima veikti ne tik mūsų savijautą, bet ir oro mikrobiologiją bei buitinės aplinkos sistemas.

2025 m. University of Exeter mokslininkų vykdytas projektas Healthy Housing Futures parodė, kad ilgalaikė žemesnė nei 17–18 °C temperatūra didina lakiųjų organinių junginių (VOC) koncentraciją ore, kurie išsiskiria iš statybinių medžiagų ir baldų. Vėsesnėse patalpose drėgmės sorbcijos ir desorbcijos procesai vyksta kitaip, todėl VOC linkę labiau kauptis ore. Tai gali lemti galvos skausmus, akių dirginimą bei prastesnį kognityvinį pajėgumą.

Tame pačiame tyrime nustatyta, kad vėsiuose būstuose dažniau fiksuojami vandens garų slėgio svyravimai, skatinantys smulkius tinko įtrūkimus ir atidengiantys mikrostruktūras, kuriose lengviau įsitvirtina aplinkoje gyvenančios bakterijos.

2026 m. Europos patalpų aplinkos stebėsenos observatorijos (European Indoor Environment Observatory) analizės atkreipė dėmesį į dar vieną aspektą – kaip šaltis veikia pačių gyventojų elgesį. Būstuose, kuriuose žiemą temperatūra nukrenta žemiau 18 °C, žmonės: mažina fizinį aktyvumą, rečiau naudojasi virtuve (daugėja pramoninių, stipriai perdirbtų produktų vartojimas), iki 25 % daugiau laiko praleidžia sėsliai, beveik nejudėdami.

Ilgainiui tai reiškia prastesnę kraujotaką, raumenų ir sąnarių stingimą bei bendro fizinio pajėgumo mažėjimą.

Minėtame raporte taip pat pažymima, kad žema temperatūra turi įtakos elektronikos veikimui: baterijos greičiau praranda talpą, drėgmės ir oro kokybės jutikliai dirba mažiau tiksliai, todėl tampa sudėtingiau realiai kontroliuoti sąlygas namuose.

Šaltis veikia ne tik mūsų kūną, bet ir visą namų „ekosistemą“. Jei temperatūra būste ilgiau nei kelias dienas išlieka žemesnė nei 18 °C, o jame gyvena senjorai, sergantys ar nusilpusio imuniteto žmonės, tai jau aiškus signalas, kad rizikuojama ne tik sveikata, bet ir saugia, sveikatai palankia gyvenamąja aplinka.