Stipri asmenybė mūsų visuomenėje dažnai siejama su žmogumi, kuris nesuklysta, neverkia ir visada viską valdo. Tačiau ši išorinė tvirtybė neretai tėra gerai išmokta kaukė, slepianti gilų emocinį išsekimą ir pažeidžiamumą.
Psichologai išskiria kelis aiškius požymius, kurie rodo, kad už „stipraus žmogaus“ įvaizdžio gali slėptis žmogus, labai bijantis parodyti savo tikrąjį silpnumą ir iš tiesų stipriai reikalingas palaikymo.
Nuolatinis poreikis viską kontroliuoti
Žmogus, besistengiantis atrodyti stiprus, dažnai siekia kontroliuoti viską aplink save – nuo darbo procesų iki draugų planų.
Kodėl tai silpnumo ženklas. Tai – kompensacija. Negalėdamas suvaldyti savo vidinės būsenos (baimės, nerimo), žmogus bando sukurti tvarkos ir saugumo iliuziją išoriniame pasaulyje. Bet kokia nenumatyta situacija tokį žmogų gali priversti panikuoti.
Nesugebėjimas priimti pagalbos
Toks žmogus kategoriškai atsisako bet kokios pagalbos ar palaikymo, net ir tada, kai akivaizdu, jog jam to reikia.
Kodėl tai silpnumo ženklas. Priimti pagalbą reiškia pripažinti savo pažeidžiamumą arba tai, kad vienam susitvarkyti nepavyksta. Jiems tai prilygsta viešam silpnumo parodymui, o tai atrodo visiškai nepriimtina.
Perteklinė kritika ir kitų menkinimas
Toks žmogus gali būti labai kritiškas kitiems, dažnai menkinti jų jausmus ar problemas („Čia smulkmena“, „Ko tu čia skundiesi?“).
Kodėl tai silpnumo ženklas. Kritika tampa būdu nukreipti dėmesį nuo savo paties trūkumų. Menkindamas kito skausmą, žmogus tarsi neigiamai patvirtina, kad jo paties problemos nėra tokios rimtos ir kad jis „stipresnis“ už kitus.
Izoliacija ir vengimas artumo
Toks žmogus vengia gilios emocinės artumos ir retai atsiveria net artimiems bičiuliams, vis palaikydamas tam tikrą atstumą.
Kodėl tai silpnumo ženklas. Emocinis artumas reikalauja pažeidžiamumo. Jie bijo, kad, kitiems pamačius tikruosius jausmus ir silpnybes, šie galės juos įskaudinti. Todėl izoliacija tampa savisaugos forma.
Nuolatinis užimtumas ir veiklų gausa
Toks žmogus visada „labai užimtas“, daug dirba, nuolat imasi naujų projektų ar veiklų.
Kodėl tai silpnumo ženklas. Pernelyg didelis aktyvumas tampa nukreipiančiu manevru. Užpildydami laiką iki maksimumo, jie vengia likti vieni su savo nerimu, baimėmis ar vidine tuštuma.
Juoda–balta mąstymas apie emocijas
Jų žodynas dažnai skurdus kalbant apie jausmus: arba „laimė“, arba „kančia“, arba „laimėtojas“, arba „nevykėlis“.
Kodėl tai silpnumo ženklas. Jie neleidžia sau išgyventi sudėtingesnių, tarpinės būsenos emocijų (liūdesio, nusivylimo), nes laiko jas nesėkmės ar pralaimėjimo ženklu. Tokios emocijos jų akyse tarsi paneigia „stipraus žmogaus“ įvaizdį.
Nuolatinis poreikis išoriniam pripažinimui
Toks žmogus dažnai ieško pagyrų, pripažinimo ar patvirtinimo, kad gerai kažką padarė.
Kodėl tai silpnumo ženklas. Vidinė savivertė dažniausiai yra žema. Išorinis „stiprumas“ reikalauja nuolatinio patvirtinimo iš aplinkinių. Jie tampa priklausomi nuo kitų nuomonės, kad išlaikytų savo pačių akyse sukurtą didybės iliuziją.
Daug kalbų, mažai veiksmų
Toks žmogus daug kalba, kartais – labai protingai ir teisingai, tačiau realūs veiksmai dažnai neatitinka jo žodžių.
Kodėl tai silpnumo ženklas. Jis puikiai žino, kaip reikėtų elgtis vienoje ar kitoje situacijoje, tačiau bijo suklysti. Todėl realybėje dažnai delsia arba keičia savo poziciją, prisitaikydamas prie aplinkybių.
Gyrimasis daiktais, pirkinių ar pasiekimų sureikšminimas
Silpnas žmogus neretai stengiasi atrodyti turtingas ir sėkmingas, nors iš tikrųjų nėra pasiekęs nieko išskirtinio. Arba laiko savo pasiekimus nereikšmingais ir juos nuvertina.
Kodėl tai silpnumo ženklas. Daugelis žmonių linkę menkinti savo charakterio stiprybes ir pasiekimus. Todėl jie bando paslėpti vidinį trapumą už to, kas visuomenėje laikoma svarbia ir vertinga – daiktų, statuso, išorinių rezultatų.
Kaip reaguoti ir kaip padėti
Jei atpažįstate šiuos ženklus savo artimo žmogaus elgesyje, svarbu elgtis jautriai ir pagarbiai.
- Nespauskite. Nebandykite priversti žmogaus atsiverti ar pripažinti silpnumą. Tai tik sustiprins pasipriešinimą ir gynybiškumą.
- Sukurkite saugią erdvę. Tiesiog būkite šalia, parodykite, kad priimate žmogų tokį, koks jis yra, be kritikos ir vertinimų.
- Kalbėkite apie faktus, o ne priskirkite jausmus. Vietoj „Tu turbūt liūdi“ verčiau sakykite: „Pastebiu, kad kelias naktis beveik nemiegojai, atrodo, tau labai reikia poilsio.“ Tai sumažina emocinį spaudimą ir leidžia žmogui jaustis mažiau puolamam.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.