Psichologai atskleidžia sunkiausią porų etapą: būtent šis etapas tyliai sužlugdo net tvirčiausias poras

Psichologai aiškina, koks santykių raidos etapas yra sunkiausias ir kaip atskirti natūralią, sveiką krizę nuo esminio partnerių nesuderinamumo.

Tuomet, kai praeina pirmasis įsimylėjimo svaigulys, prasideda vadinamoji „kovos dėl galios“ fazė. Tai momentas, kai partneriai pirmą kartą rimtai susiduria su realybe: kitas žmogus turi savo įpročius, trūkumus, nuostatas ir ribas, kurios ne visuomet sutampa su jūsiškėmis.

Ekspertai šį etapą apibūdina kaip perėjimą nuo „romantinės komedijos“ prie tikro gyvenimo. Pasak santykių koučerės Sabrinos Zohar, tai laikas, kai mus pribloškia suvokimas, jog partneris yra sudėtinga asmenybė su savo bagažu, patirtimis ir žaizdomis.

Šiuo metu sąmoningai ar nesąmoningai ieškome atsakymų į du pagrindinius klausimus:

• Ar aš galiu su tuo gyventi visą gyvenimą? Kitaip tariant – ar esu pasirengęs priimti partnerį tokį, koks jis yra?
• Ar galiu jį/ją pakeisti? Tai mėginimas pritaikyti kitą žmogų prie savo idealaus įsivaizdavimo.

Kada ir kodėl prasideda šis etapas?

Dažniausiai „kova dėl galios“ prasideda maždaug po 6 mėnesių–2 metų nuo santykių pradžios.

Pradinis romantinis laikotarpis, kitaip vadinamas „medaus mėnesiu“, tarsi reikalingas tam, kad apskritai išdrįstume prisiimti įsipareigojimus. Jeigu nuo pirmųjų dienų aiškiai matytume visus vienas kito trūkumus ir skirtumus, daug porų niekada nesiryžtų rimtiems santykiams.

Šio etapo konfliktų šaknys dažnai slypi ne tik dabartinėje situacijoje, bet ir mūsų ankstesnėse patirtyse. Mes nesąmoningai tikimės, kad partneris „užlopys“ vaikystės traumas, suteiks tai, ko kažkada trūko, ar išspręs mūsų vidines problemas. Trigeriu dažnai tampa persikraustymas gyventi kartu ar ilgai kauptos, neišsakytos nuoskaudos.

Kam ši krizė ypač sunki?

Nors per šį etapą vienaip ar kitaip pereina visos poros, kiekvienas jį išgyvena skirtingai. Labai daug lemia prisirišimo stilius:

• Saugus prisirišimas. Tokie žmonės lengviau priima skirtumus, mažiau bijo konfliktų, nepuola į paniką dėl nesutapimų.
• Varginantis (nerimastingas) prisirišimas. Kiekvienas partnerio poreikis pabūti atskirai gali atrodyti kaip grėsmė, sužadinti stiprią atstūmimo ar palikimo baimę.
• Vengiantis prisirišimas. Kilus pirmiesiems rimtesniems konfliktams, tokie žmonės linkę atsitraukti, užsisklęsti ir mintyse planuoti „pabėgimo strategiją“.

Ypač sunku poroms, turinčioms vadinamąjį „disnėjišką“ mąstymą – įsitikinimą, kad tikra meilė visada turi būti lengva, be pastangų, be konfliktų ir nesutarimų. Būtent ši iliuzija dažnai labiau griauna santykius nei pačios realios problemos.

Kaip įveikti kovą dėl galios?

Vien žinojimas, kad už šios krizės slypi galimybė pasiekti gilesnę, brandesnę meilę, jau yra didelė dalis sėkmės. Specialistai pataria:

Nustatykite savo tipinę reakciją

Pagalvokite, kokį vaidmenį dažniausiai atliekate konfliktuose: ar jūs tas, kuris puola, kritikuoja, reikalauja, ar tas, kuris linkęs tylėti, trauktis, užsidaryti? Sąmoningas savo elgesio atpažinimas padeda sustabdyti automatinį, pasikartojantį konfliktų scenarijų.

Pakeiskite požiūrio kampą

Užuot mąstę „aš prieš tave“, pabandykite mąstyti „mes kartu prieš šią problemą“. Tai padeda iš priešpriešos pereiti į bendradarbiavimą ir lengviau rasti kompromisų.

Rinkitės empatiją, o ne besąlygišką pritarimą

Jums nereikia su viskuo sutikti, kad galėtumėte suprasti ir priimti partnerio jausmus. Svarbu stengtis pamatyti situaciją jo ar jos akimis: kodėl ši tema tokia jautri, ką ji jam ar jai reiškia, kokias baimes sužadina.

Venkite lyginimų su kitomis poromis

Socialiniuose tinkluose rodomi santykiai beveik visada yra idealizuota, kruopščiai atrinkta realybės dalis. Lyginimasis su iš šalies „tobulomis“ poromis tik didina nepasitenkinimą ir spaudimą. Verčiau sutelkite dėmesį į tai, kas yra vertinga ir stipru būtent jūsų ryšyje.

Krizinė kova ar nesuderinamumas: kaip atskirti?

Iškilus sunkumams natūraliai kyla klausimas: ar verta dėl šių santykių kovoti, ar geriau pripažinti, kad nesame vienas kitam tinkami? Labai svarbu suprasti, ar jūsų konfliktai yra natūrali „augimo kaina“, ar vis dėlto ženklas, kad iš esmės nesutampate.

Apie sveiką, nors ir sudėtingą „kovos dėl galios“ etapą dažniausiai byloja tai, kad abu partneriai yra pasirengę analizuoti savo vaidmenį konfliktuose, o ne vien tik kaltinti kitą. Net stipraus nusivylimo akimirkomis tarp jūsų išlieka pagarba.

Po barnio jūs sugebate susitaikyti ir pasijusti dar artimesni. Konfliktai dažniausiai sukasi apie tai, kaip geriau suderinti jūsų gyvenimus, o ne apie patį santykių buvimą ar nebuvimą.

Apie nesuderinamumą arba gilią santykių disfunkciją signalizuoja situacijos, kai vienas ar abu kategoriškai atsisako prisiimti bent dalį atsakomybės už savo elgesį.

Tokiais atvejais, užuot sprendę konkrečią problemą, pradedate pulti vienas kito charakterį: etiketes, žeminančius vertinimus, nuolatinį asmeniškumą. Tos pačios problemos kartojasi metų metus be jokio progreso, o jūs nuolat jaučiatės tarsi „vaikščiotumėte plonu ledu“. Ypač svarbus pavojaus ženklas – supratimas, kad jūsų esminės vertybės ir gyvenimo vizija yra iš esmės priešingos.

Kas laukia po šios krizės įveikimo?

Poros, kurios pereina „kovos dėl galios“ etapą, pasiekia brandžios meilės fazę. Tai būsena, kai partneriai vienas kitą pažįsta su visais keistais įpročiais, silpnybėmis ir trūkumais – ir vis tiek sąmoningai renkasi būti kartu kiekvieną dieną.

Tai nėra tyli kapituliacija, kai vienas visko atsisako, kad kitam būtų patogu. Tai – brandumas, kai pripažįstama, jog tam tikrose srityse partneris tikriausiai niekada iš esmės nepasikeis, ir vis tiek randami būdai mylėti, gerbti ir priimti jį tokį, koks jis yra.