Lietuvoje duris atvers pirmasis sensorinis dienos centras, kas yra sensorika ir kodėl ji tokia svarbi vaikui?

„Sensorinis dienos centras – tai ne tik renovacija. Tai pokytis vaikų kasdienybėje. Vaikai čia galės rasti ramybę po įtemptų situacijų, išsikrauti per aktyvų judėjimą ar susikaupti mokydamiesi. Tai aplinka, kurioje lengviau suprasti save, išbūti su jausmais ir pasisemti energijos“, – sako Roberta Kaminskaitė, SOS vaikų kaimai Lietuva psichologė.

Pasak R. Kaminskaitės, sensorinės erdvės vaikams turi ypatingą reikšmę jų emocinei ir socialinei raidai. Tokiose erdvėse vaikai gali tyrinėti įvairius pojūčius – šviesas, garsus, tekstūras, kvapus ar judėjimą – ir taip geriau pažinti savo kūno ir emocijų reakcijas. 

„Sensorinės erdvės vaikams suteikia galimybę išmokti pažinti savo pojūčius ir juos valdyti. Tai padeda ne tik mažinti įtampą, bet ir stiprina savivertę bei emocinį atsparumą. Išmokę reguliuoti savo būsenas, vaikai drąsiau įsitraukia į socialinį gyvenimą, mokymąsi ir bendravimą“, – pasakojo ji. 

Psichologė pabrėžia, kad jutimai – tai vienas svarbiausių žmogaus gebėjimų, leidžiančių suvokti ir suprasti mus supantį pasaulį. Sensorika yra itin svarbi vaiko raidai, nes būtent per pojūčius formuojasi pirmieji pasaulio suvokimo ir savęs pažinimo pagrindai.

„Jutimai yra mūsų gebėjimas suvokti pasaulį per įvairius pojūčius, tokius kaip rega, klausa, lytėjimas, skonis ir kvapas. Šie pojūčiai padeda mums ne tik priimti informaciją apie aplinką, bet ir aktyviai reaguoti į ją. Jie suteikia mums galimybę išlikti saugiems, prisitaikyti prie pokyčių ir priimti kasdienius sprendimus. Tokios patirtys padeda ne tik lavinti pojūčių suvokimą, bet ir stiprina emocinį stabilumą, dėmesio koncentraciją, motorinius įgūdžius bei bendrą raidos balansą“, – aiškino psichologė.

Kokie požymiai gali išduoti, kad vaikui reikia sensorinės pagalbos?

R. Kaminskaitė teigia, kad sensoriniai sunkumai vaikystėje gali pasireikšti labai įvairiai ir ne visada yra lengvai pastebimi. Dažniausiai juos išduoda neįprastos vaiko reakcijos į kasdienius dirgiklius. Tokie pojūčiai, kurie kitiems atrodo įprasti, vaikui gali kelti diskomfortą arba priešingai, būti per silpni.

„Dažniausiai sensorinius sunkumus išduoda per stipri arba per silpna reakcija į pojūčius – vaikas gali vengti garsų, šviesų, lytėjimo ar tam tikrų tekstūrų, arba priešingai, ieškoti stiprių pojūčių, pavyzdžiui, garsiai kalbėti, mėgti spaudimą, suktis, šokinėti be pertraukos. Motorikos sunkumai, sunkumai susikaupti ar nusiraminti, elgesio ir socialiniai iššūkiai taip pat gali būti signalai, rodantys sensorinį disbalansą.

Ne visi požymiai gali pasireikšti vienu metu. Kai kurie vaikai gali patirti tik tam tikrus simptomus, pavyzdžiui, per didelį jautrumą tam tikriems garsams, bet nebūti jautrūs kitiems pojūčiams. Tai nebūtinai reiškia sensorinį sutrikimą, tačiau jei tokie požymiai kartojasi ar trukdo vaiko kasdieniam gyvenimui, verta pasikonsultuoti su specialistu. Sensorinė pagalba gali padėti vaikui geriau prisitaikyti prie aplinkos ir užtikrinti harmoningą raidą“ – sakė ji.  

Kokius pokyčius galima pastebėti taikant sensorinės integracijos pagalbą?

Psichologė pabrėžia, kad sensorinės integracijos pagalba gali turėti reikšmingą poveikį vaiko raidai ir kasdieniam funkcionavimui. Ši pagalba grindžiama specialiai pritaikytomis veiklomis, kurios padeda vaikui tinkamai reaguoti į pojūčius ir juos apdoroti. Tai gali būti įvairūs žaidimai, judėjimo pratimai, balansavimo užduotys skatinančios geresnį kūnoir aplinkos suvokimą.

„Gavus sensorinės integracijos pagalbą, gali būti pastebima pagerėjusi dėmesio koncentracija ir savireguliacija – vaikui tampa lengviau susikaupti ar nusiraminti. Pagerėja elgesio kontrolė, matomas geresnis prisitaikymas prie kasdienės rutinos, sumažėja jautrumas aplinkos dirgikliams. Taip pat stiprėja motoriniai įgūdžiai – vaikas gali tiksliau ir koordinuočiau judėti, atlikti smulkias bei stambias užduotis. Pastebima didesnė tolerancija įvairiems pojūčiams ir geresnis socialinis bei emocinis įsitraukimas,“ – aiškina psichologė.