Prisijunkite
Paskelbė
Lina Snarskienė
Paskelbta
Laiko keitimo klausimas Europos Sąjungoje – tarsi bumerangas, sugrįžtantis kiekvieną pavasarį ir rudenį. Nors viešai kalbama apie vis platesnį susitarimą šį įprotį atsisakyti, realių pokyčių vis dar nėra.
Lenkijos energetikos ministras Miloszas Motyka teigia, kad idėja atsisakyti sezoninio laiko keitimo įgauna vis daugiau palaikymo, tačiau išlieka viena pagrindinė kliūtis, kuri stabdo sprendimą. Artimiausias laiko persukimas – naktį iš spalio 26 į 27, kai laikrodžius reikės pasukti viena valanda atgal.
Nors daugeliui tai tiesiog papildoma valanda miego, kitiems – tai galvos skausmas, kuris veikia ne tik miego ritmą, bet ir verslą, transporto grafiką, telekomunikacijas ir net sveikatą.
„Reliktas iš prieš šimtą metų“ – ar tikrai dar reikia keisti laiką?
Valdžios atstovai atvirai sako: dabartinė sistema – atgyvena. Anot jų, šiuolaikinėje ekonomikoje sezoninis laiko keitimas nebeatneša jokių realių naudų. Ne tik energetikos efektyvumo, bet ir sveikatos, susisiekimo bei informacinių technologijų požiūriu – ši tvarka nebeturi jokios apčiuopiamos naudos.
Priduriama, kad šio klausimo niekaip nepavyksta įtvirtinti rimtesniuose teisės aktuose – jis iškyla tik tuo metu, kai keičiasi laikrodžiai. O kai baigiasi spalis ar kovas, dingsta ir politinė valia su šia tema ką nors daryti.
Europa nori atsisakyti keitimo, bet susitarti vis dar nesugeba
Nors Europos Komisija dar 2018 metais inicijavo idėją atsisakyti sezoninio laiko, iki šiol galutinio sprendimo nėra. Kodėl? Pasak atstovo, problema labai žemiška – valstybės narės vis dar nesutaria, kurį laiką pasirinkti kaip pagrindinį. Vienos šalys norėtų likti su vasaros laiku, kitos – su žiemos. O be bendro sutarimo viskas lieka tik kalbomis.
Tai yra pagrindinė priežastis, kodėl nepaisant plataus pritarimo, realių veiksmų imtis sudėtinga. Motyka pabrėžia, kad šis klausimas buvo vėl iškeltas paskutiniame ES energetikos ministrų forume, tačiau sutarimo vis dar nėra.
Poveikis kasdienybei – nuo miego trūkumo iki trukdžių traukinių tvarkaraščiams
Nors gali pasirodyti, kad laiko keitimas – tik nedidelis nepatogumas, jo pasekmės kai kuriems žmonėms juntamos kelias savaites. Miego režimas išsibalansuoja, sutrinka dėmesys, ypač jautrūs žmonės jaučia nuovargį ar dirglumą.
Ne mažiau problemų patiria ir verslas. Pavyzdžiui, traukinių keleiviai priversti laukti papildomą valandą, o naktinėje pamainoje dirbantys darbuotojai turi tiksliai sekti, ar jų darbo valandos tinkamai apskaičiuotos.
Kol kas – dar vienas laikrodžių pasukimas
Taigi, nors diskusijos apie laiko keitimo atsisakymą įgauna vis daugiau rimties, artimiausią savaitgalį europiečiams vis dar teks persukti laikrodžius. Spalio 27 dienos naktį laikas bus pasuktas nuo 4:00 val. atgal į 3:00 – tai reiškia, kad techniškai pamiegoti galėsime ilgiau, bet sistema išlieka ta pati.
Tikėtina, kad tol, kol Europos valstybės nesugebės tarpusavyje susitarti dėl vieno pastovaus laiko formato, diskusijos tęsis, o laikrodis bus sukamas dar ne vienerius metus.
Lina Snarskienė
Žurnalistė
Rašau apie sodininkystę, gamtą ir gyvenimą. Tai temos, kurios man artimos širdžiai ir šaknims. Tikiu, kad augalai moko mus kantrybės, cikliškumo ir ryšio su pasauliu, todėl savo tekstais stengiuosi ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti gyventi lėčiau, sąmoningiau, arčiau žemės.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.