Lietuvos kultūros institutas 2025: netikėti sprendimai ir tyliai slepiami kultūros milijonai

„2025-ieji mums tapo atsinaujinimo metais – ne tik per veiklas, bet ir per tai, kaip save matome ir kaip kalbamės su pasauliu. Atnaujintas LKI vizualinis identitetas apjungia atašė veiklas, skirtingo mastelio fokusus įvairiose šalyse ir tęstines Instituto programas, bet svarbiausia – jis kalba apie mūsų veiklą kaip rezonuojančią. Rezonansas yra apie abipusį poveikį, o jo centre – partneris.

Siekiame ne sukurti trumpalaikį efektą pristatant Lietuvos kultūrą pasauliui, o kurti kartu: įsitraukti į vietos kultūros aktualijas, pasiekti jų auditorijas ir tapti prasmingo dialogo dalimi. Tai atspindi visos LKI ekosistemos integralumą: vizitai, atašė darbas, „fokus“ projektai nėra atskiros linijos – jos persipina, stiprina viena kitą, o esminis šio judėjimo variklis visada yra mūsų partneriai Lietuvoje ir užsienyje“, – teigė LKI vadovė Julija Reklaitė.

2025-ųjų „fokusai“: nuo Tamperės iki Niujorko

Ryškiausi viso LKI ir įvairių Lietuvos kultūros organizacijų partnerystės susitelkimo pavyzdžiai – vadinamieji „fokus“ projektai. Jie rengiami pasitelkiant visus Instituto išteklius ir įtraukiant stipriausiai tarptautinėje erdvėje veikiančius Lietuvos kūrėjus bei kultūros organizacijas, kuriuos atsirenka patys užsienio partneriai.

2025 metais surengta Lietuvos kultūros programa Tamperėje, inicijuota kadenciją baigusios kultūros atašė Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje Lianos Ruokytės-Jonsson. Penkiuose Tamperės tarptautiniuose festivaliuose ir turtingų tradicijų kultūrinėse erdvėse prisistatė daugiau kaip 30 Lietuvos menininkų.

Tęsiant nuoseklų kultūros atašė Lauros Gabrielaitytės-Kazulėnienės darbą, pradėta įgyvendinti dvimetė Lietuvos kultūros programa Italijoje. Su ženklu „Cultura Lituana in Italia“ jau įvyko scenos menų pristatymas „Roma Europa“ festivalyje Romoje, vizualiųjų menų programa meno mugėje „Artissima“ Turine, trumpametražių filmų ir industrijos fokusas Turine bei kiti renginiai.

Su naująja atašė Egle Čepaite toliau sėkmingai tęsiami Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 projektai. Kadenciją baigusi kultūros atašė Gražina Michnevičiūtė perdavė Akvilei Kavaliauskaitei estafetę rengiant Lietuvos prisistatymą prestižinėje „Performa bienalė 2025“ Niujorke. Čia suskambo nauji šiuolaikinių Lietuvos menininkų Linos Lapelytės ir „Pakui Hardware“ kartu su „Operomanija“ kūriniai, taip pat buvo pristatyti Raimundo Malašausko, Roberto Narkaus, Augusto Serapino ir Andriaus Arutiunian performansai.

Bienalės kontekste Niujorke pristatytas ir specialus LKI leidžiamo žurnalo „Vessel as a Journal“ numeris. Ilgametės „Performos“ kuratorės Defne Ayas kuruotas leidinys sutelkė dėmesį į performanso žanrą ir pratęsė „Performa bienalė 2025“ vystomas idėjas. Pirmasis 2025 m. pasirodęs žurnalo numeris „Escape as a Journal“ buvo inspiruotas kitos dominuojančios LKI metų temos – M. K. Čiurlionio 150-mečio.

Jungtinės Karalystės šiaurėje, Huddersfielde, vykstančiame šiuolaikinės muzikos festivalyje „hcmf//“ jau ketvirtus metus tęsiasi išskirtinis Lietuvos prisistatymas, kurį kartu organizuoja LKI, kultūros atašė Ūla Tornau ir Lietuvos muzikos informacijos centras.

2026-ieji numatomi kaip intensyvaus pasirengimo būsimiems didiesiems projektams metai. 2027-aisiais laukia kultūrinė Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai programa ir Lietuvos kultūros programa Vokietijoje, taip pat Lietuvos nacionalinio paviljono 62-ojoje Venecijos šiuolaikinio meno bienalėje 2028 m. atranka. 2028-aisiais Lietuva prisistatys ypatingos viešnios teisėmis Geteborgo knygų mugėje, laikomoje svarbiausiu kultūros renginiu Šiaurės šalyse.

Lietuvos kultūros atašė – tarptautinis kultūros sklaidos tinklas

2025-ųjų pradžia pažymėta vienu didžiausių organizacinių pokyčių LKI istorijoje: kultūros atašė tinklas tapo neatsiejama Instituto dalimi. 11 kultūros atašė, dirbantys 14-oje šalių, praėjusiais metais bendradarbiavo su daugiau kaip 1150 menininkų ir kultūros profesionalų iš Lietuvos.

Kultūros diplomatijos skyriaus vadovės Deimantės Zutelienės teigimu, 2025-ieji atašė šalyse išsiskyrė renginių gausa, skirta M. K. Čiurlionio 150-osioms gimimo metinėms. 13-oje šalių surengti 57 renginiai, o šiai sukakčiai dedikuotos iniciatyvos sėkmingai tęsiamos ir 2026-aisiais.

„Nuosekliai stiprinamas kultūros atašė ryšys su Lietuvos kultūros bendruomene sudaro prielaidas kryptingai plėtoti naujas galimybes Lietuvos menininkams ir kultūros organizacijoms tarptautinėje erdvėje, didinti jų matomumą ir skatinti tvarių, ilgalaikių partnerysčių kūrimą. Tai leidžia džiaugtis rezultatais – Lietuva tampa vis svarbesne tarptautinio kultūrinio dialogo dalimi“, – pabrėžė D. Zutelienė.

Japonija, Ukraina, Šiaurės šalys

M. K. Čiurlionio jubiliejus – ryškiausias kultūros atašė Japonijoje Gabijos Čepulionytės 2025-ųjų metų motyvas ir vienas svarbiausių 2026-ųjų akcentų. Tokijuje, Osakoje ir Kanadzavoje surengtas 150-mečio minėjimo renginių ciklas šiemet tęsiamas programa „Čiurlionis in Japan 2026“, parengta kartu su partneriais Lietuvoje ir Japonijoje. Ši programa lydės kovo 28 d. Tokijo Vakarų meno muziejuje atidaromą parodą.

„Vis didesnį pagreitį įgauna lietuvių ir japonų profesionalios kultūros ir meno mainai, vyksta gausūs dvišaliai tiriamieji vizitai ir renginiai, pasirašomi tarpinstituciniai bendradarbiavimo susitarimai, kuriami ambicingi planai. Ypač aktyviai veikia nevyriausybinės organizacijos. Kaupiasi didžiulė energija ir artimiausiais metais galima tikėtis Lietuvos kultūros ir meno Japonijoje „didžiosios bangos“, – aliuziją į Hokusai bangą pateikė G. Čepulionytė.

Kultūros atašė Ukrainoje Tomas Ivanauskas taip pat mini M. K. Čiurlionio jubiliejų kaip svarbiausią 2025-ųjų veiklos ašį: „Svarbiausias 2025-ųjų projektas – jubiliejinių koncertų turas po 10 Ukrainos miestų. Aplankyti Kyjivas, Poltava, Charkivas, Dnipro, Mykolaivas, Odesa, Černovicai, Kolomyja, Ternopilis ir Lvivas. Koncertų metu skambėjo Roko Zubovo atliekama Čiurlionio muzika ir Ukrainos poetės Lesios Ukrainkos eilės, kurias skaitė ukrainiečių ir lietuvių aktorė Kristina Kisielovaitė.“

„Svarbiausias tikslas buvo ne tik skleisti žinią apie Čiurlionio metus ir jo kūrybą, bet ir aplankyti Ukrainos regionus bei jų žmones, kuriems šiuo metu itin svarbus kultūrinis ir moralinis palaikymas. Beveik visuose miestuose, ypač esančiuose arčiau fronto, salės buvo pilnos žiūrovų. Žmonių padėkos, švytintys veidai, neretai ir ašaros patvirtina mūsų kultūros reikalingumą ir prasmingumą karo alinamoje šalyje. Taip pat norisi pabrėžti ir mūsų kultūros žmonių, apsilankiusių Ukrainoje, patirtis bei emocijas, kurios juos dar labiau įkvepia sugrįžti ir dalintis savo kūryba. Lietuva dar kartą pasirodė kaip drąsi, aktyviausiai kultūriškai Ukrainą palaikanti šalis“, – sakė T. Ivanauskas.

Kultūros atašė Švedijoje, Danijoje ir Suomijoje Gabrielė Žaidytė tarp svarbiausių 2025-ųjų darbų mini Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo Švedijoje žemėlapį – tiek popierinį, tiek virtualų, atvirą pildymui. M. K. Čiurlionio jubiliejiniai metai taip pat užėmė reikšmingą vietą atašė darbotvarkėje: surengti M. K. Čiurlionio kvarteto koncertai su Petru Geniušu Stokholme, Kopenhagoje ir Helsinkyje. Suomijos sostinėje Helsinkio konservatorijos auklėtiniai improvizuodami Čiurlionio melodijomis atliko kompoziciją „metalo“ stiliumi. Stokholme ir Helsinkyje skambėjo Renatos Marcinkutės-Lesieur atliekami Čiurlionio ir kitų kompozitorių vargonų kūriniai.

„Kultūrinės diplomatijos vaidmuo šiais itin permainingais, geopolitinių iššūkių kupinais laikais yra kaip niekad svarbus. Tai, kas Europoje atskleidžia vienybę daugialypiškume ir supratimą tolerancijoje, yra kultūros kalba ir jos kodai. Mums svarbiausia išsaugoti ir puoselėti Europos sielą“, – pabrėžė G. Žaidytė.

Vizitų programa – galingas ryšių generatorius

LKI Tarptautinių programų skyriaus vadovės Rūtos Nanartavičiūtės teigimu, nuo 2014 m. vykdoma Vizitų programa yra vienas galingiausių ryšių generatorių, kuriančių jungtis tarp Lietuvos kultūros lauko ir pasaulio. „Į Lietuvą kviečiamiems užsienio kultūros profesionalams pasiūlome galimybę patirti kūrėjų darbus ir pažinti juos pačius, užmegzti kontaktus su kultūros organizacijomis.

 Sėkmės atveju tai veda į ilgalaikes tarptautines partnerystes. Gyva patirtis ir bendravimas leidžia svečiams atverti naujas perspektyvas, geriau suprasti mūsų šalį, kultūros lauką, jo aktualijas ir didžiulį potencialą“, – teigė R. Nanartavičiūtė.

2025 m. LKI Vizitų programoje dalyvavo 129 kultūros profesionalai iš 19 šalių. Daugiausia vizitų surengta įvairių meno sričių organizacijų atstovams iš Jungtinės Karalystės, Italijos, Lenkijos, Vokietijos ir Prancūzijos. Svarbiausi ir skaitlingiausi grupiniai vizitai 2025 m. vyko į pagrindinius tarptautinius renginius Lietuvoje: apie 30 vizualiųjų menų srities kultūros profesionalų atvyko į Kauno ir Klaipėdos bienalių programas.

Scenos menų srityje daugiausia dėmesio sulaukė festivaliai „NOA“, Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“, Tarptautinis šiuolaikinio šokio festivalis „Naujasis Baltijos šokis“. Muzikos lauke ryškiausi buvo festivaliai „Jauna muzika“, „Muzikos ruduo“ ir „Vilnius Mama Jazz“.

2025-aisiais daugiausia Vizitų programos rezultatų pasiekta, įprasminant M. K. Čiurlionio paveldą. Gruodį vienoje svarbiausių Italijos koncertinių organizacijų – La Toscanini filharmonijoje Parmoje – savaitę skambėjo lietuvių kompozitoriaus kūriniai. Tarp jų pristatyta ir Mirgos Gražinytės-Tylos restauruota simfoninės poemos „Miške“ versija. LKI Vizitų programos rezultatas – ir M. K. Čiurlionio paroda Nacionaliniame Vakarų meno muziejuje Tokijuje šių metų kovą. Nacionaliniame M. K. Čiurlionio muziejuje Kaune 2025 m. lankėsi net 56 Vizitų programos dalyviai iš įvairių šalių.

Vizitų programos koordinatorė Veronika Vasiljeva-Niparavičienė pažymi: „Geriausias įvertinimo ženklas mums ir priimančioms organizacijoms Lietuvoje – noras dirbti kartu ir konkretūs ateičiai planuojami projektai, ypač pamačius, kokio meninio lygio parodos, spektakliai, koncertai rengiami Lietuvoje ir kaip profesionaliai veikia Lietuvos meno institucijos.“

Literatūros sklaida

LKI vykdomos literatūros sklaidos veiklos apima visas grandis, reikalingas Lietuvos autorių kūrybai pasiekti pasaulio knygų lentynas: nuo užsienio leidyklų vertimo projektų finansavimo, vertėjų ugdymo ir jų darbo palaikymo, leidėjų vizitų į Lietuvą organizavimo iki mažiau matomo derybinio darbo tarptautinėse knygų mugėse.

Praėjusiais metais LKI vykdomi vertimų ir leidybos projektų finansavimo konkursai per tris šaukimus suteikė paramą 35 Lietuvos autorių ir iliustruotoms knygoms.

Finansavimo konkursų skyriaus projektų koordinatorė Rūta Mėlynė pastebi, kad šis konkursas sulaukia didelio susidomėjimo: „Nemažai leidėjų, ypač tų, su kuriais dar neteko bendradarbiauti, iš anksto komunikuoja, domisi konkurso sąlygomis, informuoja apie planuojamus pateikti Lietuvos autorių knygų vertimo ir leidybos projektus.

Konkursas plečia Lietuvos literatūros žinomumą ir vis labiau išplečia sklaidos geografiją: 2025 m. konkursams pateiktos paraiškos iš 20 šalių, finansavimas skirtas Lietuvos literatūros vertimams į 20 kalbų. Užmezgame ryšius su naujais partneriais, palaikome ir nuolat tęsiame bendradarbiavimą su nuolatiniais vertėjais ir leidėjais.“

Vienas svarbiausių vertėjus informuojančių, ugdančių ir jų tobulėjimą skatinančių renginių – kas dvejus metus vis kitame mieste LKI organizuojamas vertėjų seminaras. 2025 m. jis jau 13-ąjį kartą vyko Plungėje ir sutelkė 26 vertėjus į 17 kalbų.

LKI Literatūros sklaidos projektų vadovė Kotryna Pranckūnaitė teigia, kad šis seminaras yra ne tik galimybė vertėjams sužinoti naujienas apie literatūrą, LKI finansavimo konkursus ir kitas sklaidos galimybes, išgirsti autorius, bet ir pasidalinti patirtimi: „Pradedančiam vertėjui susitikimai su patyrusiais kolegomis gali būti puikus įkvėpimo šaltinis. Paskaitos ir susitikimai su autoriais neretai padeda apsispręsti, kokią knygą versti.“

2025-ieji atnešė garbingų apdovanojimų Lietuvos vertėjų bendruomenei. Už Ričardo Gavelio romano „Vilniaus pokeris“ vertimą į vokiečių kalbą Claudia Sinnig pelnė garbingiausią Vokietijoje „Straelen“ vertėjų premiją. „Deutschlandradio“ klausytojai romaną išrinko Savaitės knyga, apie jį paskelbta nemažai išsamių recenzijų, išleisti jau trys knygos tiražai.

Čekijoje baltarusių kalba išleistas Jurgio Kunčino romanas „Tūla“, kurį išvertė Siarhejus Šupa, pelnė PEN Belarus C. Shermano premiją kaip geriausias 2024 metų prozos vertimas. Apie šį romaną pasirodė beveik dešimt recenzijų.

Mariaus Marcinkevičiaus ir Ingos Dagilės paveikslėlių knyga „Akmenėlis“ (į vokiečių kalbą vertė Saskia Drude) nominuota Vokietijos vaikų ir jaunimo literatūros apdovanojimui „Deutscher Jugendliteraturpreis 2025“ paveikslėlių knygų kategorijoje.

Pastaraisiais metais LKI aktyviai organizuoja pradedančiųjų vertėjų dirbtuves ir mentorystės programas. 2022 m. tokios dirbtuvės surengtos ruošiantis Lietuvos sezonui Prancūzijoje 2024, ieškant vertėjų iš lietuvių į prancūzų kalbą.

Kartu su Noridžo rašymo centru Jungtinėje Karalystėje LKI organizuoja mentorystės programas lietuvių literatūros vertėjams į anglų kalbą. 2024–2025 m. su mentore, vertėja Kotryna Garanašvili šioje programoje tobulinosi vertėjas Asher Maria (JAV), o 2025–2026 m. ta pati mentorė dirba su Philomena Ieva Marmion. Ruošiantis Lietuvos prisistatymui Geteborgo knygų mugėje 2028 m. ir siekiant paskatinti daugiau vertimų į švedų kalbą, pradedančių vertėjų dirbtuvės vyks jau šių metų vasarį.

„Lietuvos literatūros sklaida neįsivaizduojama be dalyvavimo pagrindinėse tarptautinėse knygų mugėse. LKI kasmet vyksta į susitikimus su leidybos profesionalais Londono knygų mugėje, bendradarbiaujant su Lietuvos leidėjų asociacija organizuojamas nacionalinis Lietuvos stendas Bolonijos vaikų ir jaunimo knygų mugėje, taip pat Geteborgo ir Frankfurto mugėse. Ypač svarbi šiuo metu yra Šiaurės šalių rinka ir Geteborgo knygų mugė, kur 2028-aisiais prisistatysime kaip šalis viešnia“, – apie matomą ir nematomą literatūros sklaidos darbą pasakojo K. Pranckūnaitė.

Šią veiklą papildo ir praturtina įvairios partnerystės. Sėkmingai bendradarbiaujant su Teatro informacijos centru 2025-ųjų Geteborgo knygų mugėje pristatyta Lietuvos dramaturgija. Mugėje dalyvavo dramaturgai Birutė Kapustinskaitė ir Justas Tertelis, parengtas katalogas, pristatantis devynių pjesių autores. Partnerystė su iniciatyva „Vilnius – UNESCO literatūros miestas“ suteikia galimybę per metus įgyvendinti dvi vertėjų rezidencijas Vilniuje. Vienas iš 2025-ųjų rezidentų – vertėjas į korėjiečių kalbą Jinseok Seo, Vilniuje vertęs Balio Sruogos „Dievų mišką“.

ES programa „Kūrybiška Europa“: augantis tarptautiškumas ir diskusijų platforma

„2025 metai buvo itin gausūs ES programos „Kūrybiška Europa“ biurui: suteikėme net 329 konsultacijas (36 proc. daugiau nei pernai), iš viso surengėme 15 renginių, kuriuose dalyvavo 1483 žmonės, taip pat dalyvavome 8 partnerių renginiuose. Tarp jų – Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje rengta Europos mugė Vinco Kudirkos aikštėje Europos dienos proga, kur apsilankė apie 3000 žmonių“, – pasakojo biuro vadovė Kamilė Čelutkaitė.

Vienas svarbiausių 2025 m. ES programos „Kūrybiška Europa“ biuro Lietuvoje organizuotų renginių – konferencija „Įtrauktis profesionaliame mene: mada ar siekiamybė?“ ir po jos vykusios dirbtuvės. Konferencijoje dalyvavo apie 100 žmonių, dirbtuvėse – 20. „Toks didelis susidomėjimas rodo, kad ši tema kultūros bendruomenei ir plačiajai visuomenei yra be galo svarbi. Džiaugiamės, kad konferencija turėjo stiprų išliekamąjį poveikį. Pavyzdžiui, „Teatro žurnalas“ paskyrė visą numerį įtraukties temai, o šių metų vasario pabaigoje vyksiančio festivalio „MURMURS“ konferencijoje suplanuota panelinė diskusija įtraukties muzikoje tema“, – teigė K. Čelutkaitė.

„Kūrybiškos Europos“ biuras išbandė ir naują renginių formatą – vietoje įprastinių informacinių seminarų Lietuvos miestuose surengtos vienos dienos praktinės ES projektų rašymo dirbtuvės. Jos organizuotos kartu su dar dviejų ES programų – „Europos horizontas“ ir Piliečių, lygybės, teisių ir vertybių programos – nacionalinėmis kontaktinėmis atstovėmis Gintauta Žemaitiene, Asta Kulbačiauskiene ir Vilma Zurze.

„Didėjant konkurencijai ir teikiamų paraiškų skaičiui, supratome, kad svarbu padėti organizacijoms tobulinti paraiškų rašymo įgūdžius ir taip didinti jų šansus gauti finansavimą. Todėl pagrindinis dirbtuvių tikslas – padėti būsimiems pareiškėjams suprasti, kaip kuo kokybiškiau užpildyti projektų paraiškas trims ES finansavimo programoms“, – sakė biuro vadovė.

Dirbtuvės surengtos Šiauliuose, Panevėžyje, Kaune ir Vilniuje. Jose hipotetines paraiškas grupėse rengė iš viso 130 žmonių. Dalyviai dalijosi, kad po įprastinių informacinių seminarų, kuriuose pateikiama daug naujos informacijos, dažnai apimdavo jausmas, jog ES programos „ne jiems“, nes atrodo pernelyg sudėtingos. Tačiau per dirbtuves, žingsnis po žingsnio pereinant per visas paraiškos dalis, dalyviai jautėsi įgalinti, drąsesni ir įkvėpti dalyvauti ES programų finansavimo kvietimuose.

„Turiu pripažinti, kad nesitikėjome tokio pozityvaus atgalinio ryšio. Džiaugiamės, kad naujasis renginių formatas pasiteisino. Svarstysime jį tęsti ir tokias dirbtuves organizuoti kituose Lietuvos miestuose ir 2026 metais“, – pridūrė biuro vadovė Lietuvoje.

Per LKI vykdomą „Kūrybiškos Europos“ projektų finansavimo konkursą 2025 m. finansuotos 28 Lietuvos organizacijų paraiškos. Didžiausias projektas pagal užsienio partnerių skaičių – kylantiems menininkams skirta platforma „Aerowaves Europe“, jungianti net 36 partnerius. Lietuvos dalyvis joje – Lietuvos šokio informacijos centras, kuris 2025-aisiais vykdė daugiausiai „Kūrybiškos Europos“ projektų – tris.

Didžiausias Lietuvos koordinuojamas projektas pagal skirtą ES finansavimą, partnerių ir užsienio šalių skaičių – Kauno bienalės projektas „Magic Carpets“, kuriame dalyvauja 16 partnerių iš 14 šalių.