Yra kvapai, kurie išlieka net po valymo, kas slepiasi už jų kilmės ir kodėl tai kelia šiurpą?

Žmogaus nosis gali atskirti mažiausiai trilijoną skirtingų kvapų derinių. Tai gerokai daugiau, nei akimis ar ausimis galime išskirti spalvų ar garsų. Todėl kvapai labai greitai sukelia stiprias emocines ir net fiziologines reakcijas. Žmonės įpratę nemalonius kvapus maskuoti įvairiais oro gaivikliais, kvapų lazdelėmis ir panašiomis priemonėmis, tačiau problema turėtų būti sprendžiama kitaip – kvapą reikia neutralizuoti, o ne bandyti jį uždengti kitais aromatais.

Labiausiai erzinantys kvapai

Labiausiai žmones erzina vadinamieji sanitariniai kvapai – pūvanti mėsa, kanalizacija, biologinės atliekos. Tokie kvapai ne tik nemalonūs, bet ir instinktyviai suvokiami kaip pavojingi.

Prieš kelerius metus specialistai buvo iškviesti į daugiabutį, kuriame gyventojai kelias savaites jautė stiprų, saldokai aitrų kvapą. Iš pradžių manyta, kad tai – sugedusi kanalizacija ar šiukšlės rūsyje. Tik vėliau paaiškėjo, jog viename iš butų rastas miręs žmogus, kurio niekas nepasigedo.

Net ir pašalinus kūną, kvapas patalpose išlieka itin ilgai: jis įsigeria į baldus, sienas, kilimus, užuolaidas. Tokiais atvejais įprasti oro gaivikliai ne tik nepadeda, bet ir gali dar labiau pabloginti situaciją – susidaro sunkiai pakeliamas ir sunkiai pašalinamas įvairių kvapų mišinys.

Prastas kvapas – psichologinis diskomfortas

Ne mažiau problemų kelia ir pūvantys kenkėjai – žiurkės, pelės ar paukščiai, nugaišę sienų ertmėse ar ventiliacijos sistemose. Per šias ertmes smarvė gali pasklisti po visą pastatą. Tokie kvapai dažnai atsiranda netikėtai ir išlieka ilgą laiką net ir po to, kai pašalinamos gyvūnų liekanos.

Prakaito, fekalijų, medicininių priemonių ir panašūs nemalonūs kvapai, juntami sporto klubuose, persirengimo kambariuose, ligoninėse ar po kanalizacijos avarijų, dažniausiai siejami su higienos stoka. Jie sukelia stiprų psichologinį diskomfortą ir gali formuoti neigiamą sporto klubų, sveikatos priežiūros įstaigų, kitų organizacijų, paslaugų teikėjų ar prekių ženklų įvaizdį.

Aplinkos kvapai – cigarečių dūmai, riebalų kvapas ar itin stiprūs kvepalai – gali sukelti ne tik dirginimą, bet ir fizinius simptomus, pavyzdžiui, galvos skausmą ar pykinimą. Ypač jautrūs tam būna viešbučių, maitinimo ir kitų paslaugų įstaigų klientai.

Kodėl kvapo neužtenka užmaskuoti?

Viena dažniausių klaidų – bandymas blogą kvapą „uždengti“ malonesniu. Oro gaivikliai sukuria tik trumpalaikį komforto pojūtį. Jie nepašalina kvapo molekulių, o tik trumpam jas užmaskuoja. Jei blogas kvapas stiprus, patalpoje tenka vis dažniau ir gausiau purkšti aromatines medžiagas, kol oras tampa sunkiai kvėpuojamas.

Kvapų neutralizavimas veikia kitu principu – naudojamos specialios neutralizavimo priemonės, kurios reaguoja su nepageidaujamo kvapo molekulėmis ir paverčia jas bekvapėmis. Kiekvienas kvapas turi skirtingą molekulinę sudėtį, todėl neutralizatorius turi būti parenkamas atsižvelgiant į konkrečią problemą.

Jei įmanoma, pirmiausia būtina pašalinti patį kvapo šaltinį. Tačiau vietose, kur nuolat lankosi daug žmonių, kvapų kontrolė turėtų būti vykdoma nuolat – taip išvengiama situacijų, kai kvapas pastebimas tik tuomet, kai jis jau tapo itin stiprus ir sunkiai pašalinamas.

Kvapas – komforto ir saugumo dalis

Kvapas gali būti malonus prisiminimas, tačiau jei jis erzina, gadina reputaciją, kelia diskomfortą ar leidžia įtarti galimą pavojų, neišvengiamai ieškoma sprendimų. Svarbu, kad šie sprendimai būtų ne tik veiksmingi, bet ir saugūs – neerzintų uoslės, nesukeltų alerginių reakcijų ir būtų draugiški aplinkai.

Tinkamai valdant aplinkos kvapus, galima ne tik pagerinti žmonių savijautą, bet ir sustiprinti jų pasitikėjimą vieta, paslauga ar organizacija. Kvapas yra neatsiejama komforto ir saugumo aplinkoje dalis, todėl jo ignoruoti nevalia.