Vaizdo įrašai, kurie atrodo kaip pokštas, uždirba daugiau nei sunkus darbas, iš kur tie pinigai?

Tai pagrįstas klausimas, verčiantis abejoti pasirinkta kryptimi, o kartais – net nuleisti rankas. Tačiau atsakymas slypi ne algoritmo klaidose ar turinio kokybėje, o fundamentalioje žmogaus psichologijoje. Milžiniškas peržiūrų skaičius dažnai signalizuoja ne apie turinio vertę, o apie žiūrovo norą patirti momentinį, pigų palengvėjimą.

Šiame straipsnyje E. Mačiukas dalijasi įžvalgomis, kodėl verslui neverta lygiuotis į socialinių tinklų „cirką“, kokia yra tikroji „virusinio“ turinio kaina jūsų reputacijai ir kodėl 2025-ųjų pradžios skandalai yra vertinga pamoka šiandienos verslui.

„Modernaus cirko“ fenomenas: kodėl protingi žmonės žiūri į tai, kas kvaila?

Kodėl chaotiškas, o kartais net atvirai degraduojantis turinys traukia mases? Kodėl „TikTok“ ar „Reels“ sraute dominuoja keistenybės? Atsakymo reikia ieškoti evoliucinėje psichologijoje ir vadinamojoje Pranašumo teorijoje (angl. Superiority Theory).

Dar viduramžiais žmonės plūsdavo į aikštes žiūrėti juokdarių, keistuolių ar viešų bausmių. Jie tai darydavo ne todėl, kad tai juos nuoširdžiai džiugino ar dvasiškai praturtino. Stebint kito žmogaus nesėkmę ar kvailumą, pasąmonėje įvykdavo socialinis palyginimas: „Aš bent jau ne toks kaip jis. Mano gyvenimas, palyginus su juo, yra tvarkingas ir saugus.“

Šiandien socialiniai tinklai tapo moderniu cirku. Žiūrėdamas į žemesnio intelekto ar menkos vertės turinį, vartotojas gauna pigų dopamino pliūpsnį – tai veikia kaip emocinis nuskausminamasis po sunkios darbo dienos. Tačiau verslui čia slypi pavojingi spąstai.

Fotobudelės pamoka: pigi šlovė kainuoja brangiai

Norint suprasti, kuo skiriasi „dėmesys“ nuo „reputacijos“, verta prisiminti vieną istoriją. Ar pamenate 2025-ųjų pradžios vadinamąjį „fotobudelės skandalą“?

Tuomet viena pora naktiniame klube nusprendė pasiduoti aistrai viešoje vietoje – fotobudelėje. Intymios nuotraukos kažkokiu būdu tapo viešos. Tūkstančiai komentarų, šimtai straipsnių, milžiniškas dėmesys. Jų paskyrų sekėjų skaičiai per vieną naktį išaugo. Atrodė, kad jie tapo žvaigždėmis.

Bet kur jie yra šiandien? Kas iš to liko? Triukšmas nutilo per kelias savaites, visi pamiršo jų vardus. Tačiau vienas dalykas liko ilgam – etiketė. Ši etiketė uždarė jiems duris į solidžias bendruomenes, aukšto lygio organizacijas ir aplinkas, kur telkiasi dideli pinigai ir įtaka. Rimtų projektų paprastai nepatiki žmonėms, kurie asocijuojasi su pigiu skandalu.

Verslo pasaulyje vyksta tas pats. Jei jūsų marketingas primena „fotobudelės“ lygio išsišokimą – yra chaotiškas, paremtas pigiais triukais ar bandymu šokiruoti – gal ir sulauksite peržiūrų. Tačiau rimti partneriai ir dideli klientai jus apeis. Solidūs pinigai renkasi stabilumą, o ne cirką.

„Jei jūsų rinkodara rėkia ir darkosi, nesistebėkite, kad rimti investuotojai ar partneriai jus aplenks. Solidūs pinigai mėgsta kokybę ir stabilumą, o ne chaosą ir cirką“, – perspėja E. Mačiukas.

7 sekundžių taisyklė ir jūsų reputacija

Šiandien informacijos srautas toks didelis, kad žmonės vieną įrašą (ir tą patį skandalą) pamiršta vidutiniškai per 7 sekundes. Tai reiškia: jei nesate nuolat matomi su aiškia, kokybiška žinute, jūsų verslas kliento galvoje paprasčiausiai neegzistuoja.

Tačiau matomumas matomumui nelygus. Palyginkime dvi strategijas:

Įmonė A (solidumas): kas savaitę dalijasi profesionaliai parengtu turiniu, kuria vertingus video, pasakoja savo istorijas, rodo užkulisius ir, svarbiausia, sprendžia kliento problemas. Ji kuria nuoseklų, ilgalaikį pasakojimą.

Įmonė B (fotobudelės efektas): skelbia įrašus tik tada, kai „dega“ pardavimai, kai vyksta akcija arba desperatiškai bando pagauti „trendą“ su kvailu šokiu ar pigiu pokštu.

Kuri įmonė atrodys patikimesnė po pusės metų? Atsakymas akivaizdus. Dideli pinigai ir rimti partneriai renkasi stabilumą. Jiems reikia aiškaus turinio, kuris rodo jūsų kompetenciją, profesionalumą ir gebėjimą nuosekliai dirbti. Jie nesiremia atsitiktiniais „virusiniais“ įrašais – jie vertina pastovumą.

Todėl vietoj klausimo „Kaip surinkti milijoną peržiūrų?“ verslui daug naudingiau klausti: „Kaip pritraukti tūkstantį tų, kurie iš tikrųjų pirks ir liks su mumis ilgam?“

Dažnas kraštutinumas: „Profesoriaus sindromas“

Jei viena klaida – mėgdžioti „influencerius“ ir nusiristi iki cirko lygio, tai kita – visiškai priešinga – yra užsidarymas savo akademiniame ar profesiniame burbule. Tai vadinamasis profesinės kalbos prakeiksmas (angl. Curse of Knowledge).

Ši būsena atsiranda, kai ekspertas tiek daug žino apie savo sritį, kad pamiršta, jog klientas to nežino. Profesinė kalba ir žargonas puikiai tinka bendraujant su kolegomis – leidžia komunikuoti greitai ir tiksliai. Tačiau kai ta pačia kalba kreipiamasi į klientą vaizdo turinyje, tai tampa ne kompetencijos, o negebėjimo paaiškinti ženklu.

Iš tiesų tikras ekspertas yra ne tas, kuris vartoja sudėtingus terminus, o tas, kuris sugeba sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai – „žmonių kalba“.

„Kai naudojate specifinius terminus, santrumpas ar technines detales, jūs neskambate protingiau. Jūs tiesiog statote sieną. Klientas, žiūrėdamas tokį video, jaučiasi kvailas, nes nesupranta, apie ką kalbate. O psichologija paprasta: niekas nenori pirkti iš žmogaus, kuris verčia jį jaustis menkaverčiu“, – pabrėžia strategas Eugenijus Mačiukas.

Kodėl profesinė kalba žudo pardavimus?

Dėmesio praradimas. Šiuolaikinis žiūrovas yra nekantrus. Jei per pirmąsias 5 sekundes jis nesupranta esmės arba išgirsta nežinomą terminą, tiesiog perbraukia tolyn. Niekas neturi laiko aiškintis jūsų terminologijos.

Emocinis šaltis. Techninė kalba yra bejausmė. Pardavimas, ypač B2C sektoriuje, vyksta per emociją ir pasitikėjimą, o ne per sausų specifikacijų skaitymą.

Vertės nuvertinimas. Jei klientas nesupranta problemos, jis nesupranta ir jūsų siūlomo sprendimo vertės.

Kaip kalbėti, kad jus išgirstų? Taisyklė „Kliento batai“

Vaizdo rinkodaroje galioja auksinė taisyklė: turinys turi būti tiltas tarp kliento problemos ir jūsų sprendimo. Jei tiltas pastatytas iš nesuprantamų „hieroglifų“, klientas juo neis.

Kaip tai pritaikyti praktiškai?

1. Pažinkite auditoriją. Prieš įjungdami kamerą, paklauskite savęs: kam aš kalbu? Ar kalbate su inžinieriumi, ar su įmonės savininku, kuriam rūpi tik pelnas? Jų žodynas kardinaliai skiriasi. Savininkui nerūpi „serverių vėlinimas“ – jam svarbu, ar darbuotojai galės dirbti greičiau ir ar sistema nestrigs.

2. Paprastumo galia. Naudokite analogijas – tai vienas stipriausių būdų paaiškinti sudėtingus procesus. Vietoj „optimizuoti logistinius srautus, naudojant dirbtinio intelekto algoritmus“, pasakykite: „Tai veikia kaip „Waze“ jūsų kroviniams – randa greičiausią kelią ir padeda išvengti kamščių.“

3. Fokusas į rezultatą, o ne į procesą. Profesionalai mėgsta kalbėti apie procesą („kaip mes tai darome“). Klientai nori girdėti apie rezultatą („ką aš gausiu“). Keiskite pasakojimą – nuo jūsų metodų prie kliento naudos.

3 klausimų kontrolinis sąrašas prieš filmuojant

Kad išvengtumėte tiek „cirko“, tiek „profesoriaus“ spąstų, E. Mačiukas rekomenduoja prieš kiekvieną filmavimą ar vaizdo įrašo publikavimą atlikti trumpą testą.

Atsakykite į šiuos tris klausimus:

„Močiutės testas“ (aiškumas). Ar galėčiau tai paaiškinti savo močiutei, kad ji suprastų, apie ką kalbu? Jei ne – scenarijus per sudėtingas. Jį reikia supaprastinti.

„Reputacijos testas“ (solidumas). Ar šis video kuria mano, kaip eksperto, įvaizdį, ar aš tiesiog bandau būti „juokingas“ kaip ta pora fotobudelėje? Jei kyla abejonių – neverta spausti „Rec“.

„Logotipo testas“ (unikalumas). Jei nuo šio turinio nuimčiau savo įmonės logotipą ir uždėčiau konkurento, ar turinys vis tiek būtų vertingas žiūrovui? Jei taip – kuriate tikrą edukacinę vertę. Jei be logotipo turinys tampa beprasmis (nes tai tik reklama) – jį mažai kas norės žiūrėti.

Vaizdo rinkodara yra galingas įrankis, tačiau ji reikalauja balanso.

Fotobudelės istorijos veikėjai savo lemtį jau pasitiko – jie liko ten, kur ir stovi fotobudelė: naktinio klubo prisiminimuose. Versle vyksta panašiai: jei kuriate turinį be aiškios strategijos, nesate matomi nuosekliai ir jūsų marketingas atrodo chaotiškas, nekursite patikimumo – rimti klientai jūsų nesirinks.

„Sėkmė ateina tada, kai nustojate galvoti apie save – apie savo peržiūrų skaičių, norą pasirodyti ar sudėtingą terminologiją – ir pradedate galvoti apie klientą. Kurkite turinį, kuris sprendžia realias problemas žmonių kalba ir darykite tai nuosekliai. Tai vienintelis kelias į ilgalaikį, tvarų verslo augimą“, – apibendrina E. Mačiukas.