Mažiau biurokratijos vertinant poveikį aplinkai, aiškesnis atliekų tvarkymo reglamentavimas bei pagalba Ukrainai

Aplinkos ministerija parengė ir Vyriausybei pateikė Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pataisas, leisiančias poveikio aplinkai vertinimo procesą sutrumpinti 2 mėnesiais ir sumažinsiančias administracinę ir teisinio reguliavimo naštą ūkio subjektams. Įsigaliojus Aplinkos ministerijos parengtoms nuostatoms, PAV dokumentų derinimas ir sprendimo priėmimas nebūtų nepagrįstai vilkinami. Šias pataisas planuojama svarstyti Seimo rudens sesijoje.

Aplinkos ministerijos duomenimis, daugiau nei pusė poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atrankų užtrunka ilgiau nei pusę metų.

Parengtose PAV įstatymo pataisose siūloma, kad Aplinkos apsaugos agentūra vertintų pateiktus dokumentus lygiagrečiai su kitomis institucijomis: Kultūros paveldo departamentu, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu, Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru ir savivaldybėmis. Šiuo metu Aplinkos apsaugos agentūra vertina dokumentus tik tada, kai jie jau būna suderinti su kitomis būtinomis institucijomis.

Taip pat numatoma griežčiau reglamentuoti, kad dokumentų rengėjui institucijos teiktų tik su jų kompetencija susijusias pastabas, o jas pateikus ne pagal kompetenciją į jas nebūtų atsižvelgiama.

Siūlomos pataisos leis paspartinti PAV procesą nepažeidžiant visuomenės teisės dalyvauti šiame procese ir nenukenčiant jo kokybei. Pataisomis netrumpinami terminai, skirti visuomenei susipažinti su PAV dokumentais ir teikti pastabas.

Rengiamas mažareikšmių pažeidimų aprašas

Parengtas Mažareikšmių pažeidimų aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių srityje kriterijų aprašo projektas, kuriame būtų atsisakyta nebeaktualių nuostatų bei konkrečių specialiųjų (atliekų, oro ir nuotekų) kriterijų.

Projekte numatyta, kad aplinkos apsaugą, gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimai būtų laikomi mažareikšmiais, kai šie pažeidimai nesukėlė žalos aplinkai, ūkio subjektas nekliudė vykdyti pažeidimo tyrimą, neslėpė padaryto pažeidimo, pripažino jį padaręs, bendradarbiavo su  pareigūnais ir padėjo išaiškinti pažeidimą.

Daugiau įgaliojimų kontrolės pareigūnams

Parengti Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo pakeitimai suteiks daugiau galimybių kontrolės pareigūnams prevenciškai užkirsti kelią gamtai daromai žalai.

Pritarus siūlomiems pakeitimams, pirmenybė bus teikiama ūkio subjektų konsultavimui, metodinės pagalbos teikimui, o aplinkos apsaugos valstybinės priežiūros pareigūnai įgautų daugiau galimybių efektyviau vykdyti pareigas ir saugoti gamtą.  Privalomasis nurodymas pašalinti ar nutraukti daromą pažeidimą būtų prilygintas vykdomajam dokumentui, o tai sudarys galimybę neįvykdytus privalomuosius nurodymus perduoti antstoliams siekiant užtikrinti jų greitesnį vykdymą.

Atliekų tvarkymo taisyklės tapo aiškesnės

Aplinkos ministerija patvirtino Atliekų tvarkymo taisyklių pakeitimus, kuriais bus pagerinta pirminių duomenų, reikalingų atliekų susidarymo ir tvarkymo metinėms ataskaitoms rengti, kokybė, padidintas apskaitos tikslumas ir patikimumas, sumažinta administracinė našta tiek verslui, tiek aplinkos apsaugos kontrolės institucijoms.

Nuo š. m. spalio 1 d. ūkio subjektai galės koreguoti lydraščiuose nustatytas technines klaidas Vieningoje gaminių, pakuočių ir atliekų apskaitos informacinėje sistemoje (GPAIS) iki kovo 1 d., t. y. iki metinės ataskaitos pateikimo Aplinkos apsaugos agentūrai termino. Informacinėje sistemoje bus galima patikslinti lydraščiuose pateiktą informaciją: atliekų kodus, kiekius ar atliekų kilmę.

Pataisose taip pat numatytas ilgesnis 20 darbo dienų (iki šiol buvo 15) atnaujinamų atliekų naudojimo ar šalinimo techninių reglamentų nagrinėjimo terminas. Šis terminas bus taikomas iki 2026 m. pabaigos, siekiant užtikrinti kokybišką visų reglamentų peržiūrą ir atnaujinimą pagal naujus reikalavimus.

Prisitaikymas prie klimato kaitos

Aplinkos ministerija parengė  Socialinį klimato planą, pagal kurį bus skirstomos Socialinio klimato fondo lėšos. Šis fondas suteikia galimybę Lietuvai gauti 664 mln. eurų iš ES, kurie, kartu su 25 proc. nacionaliniu prisidėjimu, sudarys 885 mln. eurų finansavimą per 2026–2032 m. laikotarpį. Lėšos bus skirtos padėti energijos nepriteklių patiriantiems namų ūkiams, pažeidžiamiems transporto naudotojams ir labai mažoms įmonėms.

Socialinis klimato fondas – tai Europos Sąjungos žaliojo kurso dalis, skirta sumažinti socialinį-ekonominį poveikį, kuris gali kilti dėl ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemos (ATLPS2) išplėtimo į transporto ir statybų sektorius. ATLPS2 siekia sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą, tačiau gali paveikti iškastinio kuro kainas, svarbias šildymui ir transportui.

Aplinkos ministerija vadovauja Socialinio klimato plano rengimui Lietuvoje, koordinuodama tarpinstitucinę darbo grupę, kurią sudaro Socialinės apsaugos ir darbo, Energetikos, Susisiekimo, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų bei kitų institucijų atstovai. Aplinkos ministerija taip pat dalyvauja Europos Komisijos techninės pagalbos projekte, kuriame su tarptautinių konsultantų pagalba užtikrinamas kokybiškas plano rengimas. 

Parengti Klimato kaitos valdymo įstatymo pakeitimai, padėsiantys tinkamai perkelti ES nuostatas dėl taršos leidimų prekybos sistemos, o naujas Prisitaikymo prie klimato kaitos įstatymas nustatys pagrindus nuosekliai valdyti su klimato rizikomis susijusius procesus Lietuvoje. Tuomet valstybė galėtų sistemingai ir tinkamai reaguoti į potvynių, sausrų ar kitų ekstremalių reiškinių keliamas grėsmes.

Pagalba Ukrainai

Aplinkos ministerija Statybos sektoriaus vystymo agentūros vykdomam pagalbos Ukrainai projektui   skyrė 100 tūkst. eurų. Už šias lėšas bus sukurti šios šalies Kalitos ir Ivanikos savivaldybių teritorijų bendrieji planai. Jie padės ne tik atstatyti šias savivaldybes, bet ir numatysiantys jų nuoseklią, tvarią plėtrą ateityje. Taip pat bus sukurti nauji skaitmeniniai žemėlapiai, geoinformacinės sistemos ir apmokyti specialistai. 

Projektu bus siekiama ne tik parengti kompleksinius teritorijų planus, bet ir sukurti naujus skaitmeninius žemėlapius, geoinformacines sistemas ir apmokyti specialistus.