Sodininkų klaida rudenį, dėl kurios pavasarį sugrįžta piktžolių armija, dar nevėlu tai ištaisyti!

Dirvožemio tvarkymas rudenį dažnai siejamas tik su derliaus likučių pašalinimu ar žemės perkasimu. Vis dėlto labai dažnai pamirštama, kad būtent rudenį piktžolės aktyviai barsto sėklas ir ruošiasi atgimti pavasarį. Jei jas ignoruosime, kitų metų sezoną teks pradėti nuo beviltiškos kovos su žaliuojančia betvarke.

Uošvė man priminė – jeigu piktžolės šalinamos ne tik paviršutiniškai, bet išraunamos su visomis šaknimis, ypač tos, kurios turi gilius šaknų rezginius, kaip kiaulpienės ar garšvos, jų šansai išgyventi žiemą mažėja iki minimumo. Užtenka kelių valandų kruopštaus darbo rudenį ir pavasaris tampa malonesnis.

Kodėl piktžolėms geriausia užkirsti kelią dar rudenį

Piktžolės, kurios lieka sode per žiemą, dažnai atgimsta pirmosios. Jos išnaudoja kiekvieną šviesos spindulį ir pirmąją šilumą, kad galėtų pradėti augti net tada, kai daržovės dar tik snūduriuoja žemėje. Tai reiškia, kad jos pirmos užvaldo maistingąsias medžiagas ir šviesą. Norint to išvengti, reikia pertraukti jų natūralų ciklą dar prieš žiemą.

Rudenį perkasus ir išravėjus daržo lysves, galima pridengti žemę natūralia apsauga – mulčiu. Tai gali būti šiaudai, žievė, pernykščiai lapai ar net kartonas. Tokia danga ne tik apsaugo nuo naujų piktžolių sudygimo, bet ir pagerina dirvožemio struktūrą. Uošvė visada sako – mulčias dirvai kaip antklodė žmogui.

Papildomai galima pasėti augalus – žieminius rugius ar garstyčias. Jie veikia kaip natūralus barjeras piktžolėms, o pavasarį, įterpti į dirvą, praturtina ją organinėmis medžiagomis. Tai tarsi investicija į geresnį dirvožemį, be jokios chemijos.

Paprasta taisyklė, kurią verta įsidėmėti kiekvienam sodininkui

Reguliarus žemės tvarkymas, šaknų liekanų pašalinimas ir net paprastas grėbimas gali sumažinti piktžolių kiekį per pusę. Kuo mažiau lieka džiūstančių lapų ar sėklų, tuo mažiau vietos piktžolėms įsitvirtinti.

Nereikia laukti pavasario, kad pradėtum kovą – tikra pergalė pasiekiama dar rudeniui įpusėjus. Būtent tuomet, kai atrodo, kad gamta jau ruošiasi miegui, reikėtų ir patiems užbaigti sezoną tinkamai. Uošvė sako – „rudenį darbas, pavasarį poilsis“.

Tad jeigu norisi pavasarį pradėti ne nuo ravėjimo, o nuo sodinimo – verta jau dabar paimti kastuvą į rankas ir padaryti, ką reikia. Juk žymiai smagiau stebėti, kaip dygsta agurkai, o ne vėl piktžolės.