Skalbimo klaida, kuri kainuoja daugiau nei manote, kaip sutaupyti ir išsaugoti rankšluosčių švelnumą?

Žmonės vis dar laikosi senų įpročių, kai manė, jog kuo aukštesnė vandens temperatūra – tuo švaresni skalbiniai. Tačiau šiandien tai jau laikoma pasenusia praktika. Tiesa yra ta, kad energijos suvartojimas, netinkamai pasirinkus skalbimo režimą, ženkliai padidėja. O kai tai daroma dažnai – poveikis piniginei tampa labai apčiuopiamas.

Gera žinia ta, kad viso to galima išvengti, jei žinoma, kaip elgtis su rankšluosčiais skalbiant, džiovinant ir prižiūrint. Taip ne tik sutaupoma, bet ir išsaugomas jų minkštumas, sugeriamumas ir šviežumo pojūtis, kuris kasdienėje rutinoje sukuria mažas, bet svarbias komforto akimirkas.

Kiek laipsnių reikia skalbti rankšluosčius?

Daug kas vis dar laikosi nuomonės, kad skalbimas aukštoje temperatūroje yra būtinas norint užtikrinti švarą. Bet tai ne tik mitas – tai brangus ir neekologiškas įsitikinimas. Dabartiniai skalbikliai veiksmingi jau esant 40-60 laipsnių temperatūrai. Didesni skaičiai reikalingi tik tais atvejais, kai rankšluosčiai turėjo sąlytį su užkratu, krauju ar kitomis biologinėmis medžiagomis.

Jeigu skalbiate 90 laipsnių temperatūroje, tai ne tik be reikalo alinami audiniai, bet ir energijos sunaudojama net iki 40 proc. daugiau. Tokie skaičiai ypač skaudūs tuomet, kai skalbiama dažnai. Pridėjus dar spartesnį spalvos blukimą ir pluošto dėvėjimąsi, tampa akivaizdu – tai nėra racionalus sprendimas.

Skalbimas žemesnėje temperatūroje turi ir papildomą naudą: mažiau išleidžiama elektrai, audiniai išlieka ilgaamžiai, o bendras poveikis aplinkai yra mažesnis. Tokie pasirinkimai nėra smulkmenos – jie tiesiogiai įtakoja tiek buitines išlaidas, tiek daiktų ilgaamžiškumą.

Kaip išlaikyti rankšluosčius purius ir švelnius?

Minkštumas neprasideda tada, kai pirmą kartą šluostotės – jis formuojasi jau nuo pirmojo skalbimo. Daugelis gamintojų naujus rankšluosčius padengia silikoninėmis ar glotninamosiomis medžiagomis. Jie atrodo gražiai, bet nefunkcionaliai, nes blokuoja vandens įsigėrimą.

Todėl pirmas skalbimas turėtų būti ypatingas: rekomenduojama mirkyti rankšluosčius šaltame vandenyje apie valandą. Po to jie skalbiami šiltu vandeniu be skalbiklio, bet su stikline acto, kuris pašalina gamyklinę dangą. Po šio etapo seka antras skalbimas – šįkart su puse stiklinės sodos. Taip audiniai atsigauna ir tampa pajėgūs tinkamai atlikti savo funkciją.

Vėliau, kai rankšluosčiai susidėvi, jų pluoštas užsiteršia skalbiklių likučiais, mineralais ir riebalais. Dvigubas skalbimas su actu ir soda padeda atgaivinti jų savybes. Jei jie labai susitepę, kartą ar du per metus galima atlikti intensyvesnį valymą naudojant boraksą ar vandenilio karbonatą.

Ką daryti, kad rankšluosčiai nesudžiūtų kaip švitrinis popierius?

Džiovinimas – dar viena svarbi detalė. Karštis gali išsausinti pluoštą ir paversti jį šiurkščiu. Vietoj to geriau rinktis vėsesnį režimą arba džiovinti natūraliai. Prieš sulankstant būtinai įsitikinkite, kad rankšluosčiai visiškai išdžiūvę – net ir menka drėgmė spintoje sukelia pelėsio kvapą.

Geriausias variantas – džiovinti juos lauke ar vėdinamoje patalpoje, o pabaigoje trumpam įmesti į džiovyklę su šalto oro režimu. Tokia kombinacija suteikia rankšluosčiams purumo ir apsaugo nuo pažeidimų.

Kokią skalbimo programą rinktis ir ar tikrai reikia minkštiklio?

Renkantis skalbimo programą reikėtų orientuotis į „medvilnės“ režimą su ilgintu laiku ir stipresniu gręžimu. Tai padeda geriau pašalinti drėgmę dar skalbyklėje, o tai reiškia, kad mažiau laiko reikės džiovinti. Bakterijos ant drėgnų audinių gali išlikti net iki 48 valandų, todėl kuo greičiau jie išdžiūsta – tuo geriau.

Kalbant apie minkštiklį – tai dažnai būna klaidingas pasirinkimas. Jis palieka plėvelę, kuri trukdo audiniui sugerti vandenį. Vietoj to verta naudoti pusę stiklinės acto arba kelis šaukštus sodos, įpilant į skyrelį minkštikliui. Jie naikina kvapus, suminkština audinį ir neslopina jo savybių.

Pasirūpinus tinkamomis skalbimo sąlygomis, rankšluosčiai ilgiau išlieka malonūs odai, nekelia papildomų išlaidų ir netampa dar viena priežastimi gūžčioti pečiais žiūrint į mėnesio sąskaitas. Tai pavyzdys, kaip smulkūs pasirinkimai gali turėti labai aiškią ir apčiuopiamą naudą buityje.