Gyvenimas atskirai – pradžios pabaiga ar galimybė išsaugoti santykius? Kaip reaguoti, jei ši mintis jums nepriimtina

Tokie siūlymai išmuša iš vėžių, ypač jei patys apie tai net negalvojote. Visgi tai nebūtinai reiškia išsiskyrimą – kartais tai būna ženklas, kad santykiams reikia skubių permainų. Šiuolaikiniai santykiai pilni posūkių. Gyvenimas po vienu stogu ne visiems išlieka toks pat šiltas po penkerių metų kaip ir pradžioje. 

Kartais noras trumpam pasitraukti kyla ne iš noro pabėgti nuo žmogaus, o nuo susikaupusių emocijų. Taip teigia gyvenimo koučeris Vitalijus Kursikas, kuris pabrėžia – svarbu ne tik ką partneris sako, bet ir kaip jūs į tai sureaguojate.

Nereikia iškart dramatizuoti, bet ir ignoruoti pavojinga

Pasisakymas „gal pagyvenkime atskirai“ dažnai skamba kaip verdiktas. Bet tiesa yra tokia, kad tai gali būti pagalbos riksmas. Partneris gali būti pavargęs emociškai, gal jam atrodo, kad tarp jūsų dingo ryšys. O gal tiesiog ieško oro, nes jaučiasi užspaustas.

Reakcija „tai pabaiga“ yra natūrali. Tačiau leisti sau iškart įsivaizduoti skyrybas – tai savotiškas emocinis sabotažas. Verčiau šiek tiek sustoti, suskaičiuoti iki penkių ir pamėginti suprasti, ką iš tikrųjų reiškia tas „atskirai“.

Klausimai, kuriuos verta užduoti

Vietoj iškartinio „kaip tu drįsti“ ar „tai reiškia, kad manęs nebe myli“ – galima tiesiog paklausti:

• Ką tau reiškia „pagyventi atskirai“?
• Tai – pauzė ar pasiruošimas išsiskyrimui?
• Ko tu tikiesi iš to tikiesi?

Šie klausimai gali padėti atskleisti tikrąsias priežastis ir išsklaidyti netikras baimes. Ne viskas yra taip, kaip pasirodo iš pirmo žvilgsnio.

Turėti kitokią nuomonę – visiškai normalu

Jeigu pati mintis apie gyvenimą atskirai jums kelia siaubą – turite teisę tai pasakyti. Tačiau svarbu kalbėti ne iš pykčio ar baimės, o iš savęs pažinimo. Galite sakyti taip: „Man tai yra per daug. Jei tau reikia daugiau laisvės, gal ieškokime kitokio būdo, nei gyventi atskirai.“ Santykiai, kuriuose ieškoma kompromisų, o ne užmetami sprendimai, turi šansų gyventi ilgai.

Tai – santykių termometras

Noras pagyventi atskirai gali parodyti gilumines problemas: per mažai artumo, per daug tylos, pasikeitusias vertybes. Taip, tai skaudu. Bet galbūt būtina. Kartais tokie momentai padeda pamatyti viską aiškiau. Ir nuspręsti – ar verta toliau kovoti, ar metas paleisti.

Nebūkite tas, kuris „tiesiog sutinka“, kad tik išsaugotų kitą

Jeigu viduje jaučiate „gerai, tegu būna taip, kad tik neišeitų“ – tai yra pavojingas signalas. Pritarimas iš baimės niekada neatneša tikro ryšio. Žmogus, kuris bando išlikti santykiuose bet kokia kaina, galiausiai praranda ne tik meilę, bet ir save.

Svarbu suprasti – laikinas išsiskyrimas gali būti gydantis, bet tik tada, kai abu žmonės sąžiningi savo motyvuose. Jeigu kažkas sutinka tik iš baimės – tai tik atidėta katastrofa.

Tai – ne nuosprendis, o šansas aiškiai pasikalbėti

Gyventi atskirai – nebūtinai tragedija. Kartais tai padeda išgryninti, ko iš tikrųjų norima. Bet jei tai tampa vienos pusės diktatu – santykiai ima byreti. Daug geriau – kalbėti. Apie poreikius, apie baimes, apie galimus sprendimus. Ne monologais, o dialogu.

Galbūt tai bus pradžia naujo etapo. O gal – ramus supratimas, kad keliai skiriasi. Bet visada verta pabandyti ne bėgti, o išgirsti. Net jei skauda. Nes būtent taip gimsta brandūs sprendimai – ne iš ultimatumo, o iš abipusės drąsos sakyti tiesą.