Ketinate praleisti savaitgalį mieste? Šiuose miškuose grybų tiek, kad pilnus krepšius prisirenka net vėluojantys

Paskelbė Lina Snarskienė
Paskelbta

Ketinate praleisti savaitgalį mieste? Šiuose miškuose grybų tiek, kad pilnus krepšius prisirenka net vėluojantys

Grybautojų sezonas įsibėgėjo visu pajėgumu ir Vaišvydavos apylinkėse. Pastarosiomis dienomis socialiniai tinklai užtvindyti nuotraukomis iš miškų – žmonės džiaugiasi pilnais krepšiais baravykų, voveraičių ir kitų gėrybių. Net tie, kurie į mišką traukia tik popiet, nelieka tuščiomis. Viskas priklauso nuo žinojimo, kur eiti ir kaip elgtis.

Nors grybavimas daugeliui asocijuojasi su ankstyvais rytmečiais, pastaruoju metu Vaišvydavos pušynuose grybų randama visą dieną. O tai reiškia tik viena – grybiena klesti, sąlygos palankios, o miškai dosnūs. Net jei ir nespėjote su pirmuoju automobilių bumu į mišką, verta išsiruošti vėliau.

Svarbiausia – pasirinkti tinkamą vietą. Ne kiekvienas miško kampelis toks vaisingas, todėl net ir patyrę grybautojai ne visada grįžta patenkinti. Tačiau yra kelios žinomos zonos, kurios šiuo metu stebina savo gausa.

Grybų banga 2025 pasiekė ir Vaišvydavą

Lietuvoje šiemet grybai dygsta kaip pašėlę – tai pastebi ir miškininkai, ir miestelėnai. Ypač gausu voveraičių, kurios tarsi iš niekur šviečia tarp samanų. Tačiau tikrosios žvaigždės – tai baravykai. Vaišvydavos miškai, besitęsiantys tarp Kauno marių ir Garliavos pusės, šiuo metu kupini jų.

Be baravykų, gausu ir kitų skanių rūšių: raudonikių, lepšių, žaliuokių, net šilbaravykių. Vietos gyventojai kalba, kad šiemet grybų kiekis primena senus laikus, kai krepšiai prisipildydavo per pusvalandį. Tiesa, išlipus iš automobilio reikėtų eiti kiek toliau nuo pagrindinių keliukų – būtent ten ir slepiasi tikrieji radiniai.

Reikėtų nepamiršti ir saugumo – miškuose vis dar pasitaiko nuodingų grybų. Todėl pradedantieji turėtų būti atsargūs ir rinkti tik tuos, kuriuos pažįsta. Kiekvienais metais į ligonines patenka dešimtys žmonių, apsinuodijusių nesaugiai pasirinktais grybais.

Kur tiksliai ieškoti grybų Vaišvydavoje

Vietos, kurios šiemet ypač vertinamos – tai miško ruožai tarp Vaišvydavos ir Patalmušėlio. Ten auga brandžios pušys, šviesu, o samanų kilimai tiesiog kviečia pasilenkti. Kita labai perspektyvi vieta – tai miškai tarp Vaišvydavos ir Girionių. Tiesa, ten šiek tiek daugiau žmonių, tačiau grybų pakanka visiems.

Dar viena rekomendacija – senuoju žvyrkeliu, vedančiu link Ilgakiemio. Šalia esančiuose miškeliuose, ypač šalia nedidelių pelkučių, žmonės grįžta su krepšiais grybų jau po valandos. Ten gausu ne tik voveraičių, bet ir gražiai išaugusių raudonikių.

Grybautojai sako, kad net tie, kurie į mišką patraukia apie vidurdienį ar vėliau, nepralošia. Žinoma, ankstyvas rytas suteikia daugiau šansų rasti pačius gražiausius pavyzdžius, bet šiemet jų tiesiog tiek daug, kad spėja ataugti net ir po pirmosios bangos.

Ką dar vertėtų žinoti apie grybavimą šiame regione

Vaišvydava pasižymi ne tik grybingais miškais, bet ir patogumu – automobilius galima palikti prie kelių, nesudėtinga pasiekti net nuo Kauno centro. Tačiau vertėtų pasirūpinti tinkama apranga – vietomis gausu uodų ir voratinklių. Geros guminės ar bent jau neperšlampamos avalynės taip pat nepamaišys, nes rytinės rasos dar nenudžiūvusios.

Dar viena naudinga detalė – šiuose miškuose yra daug mėlynių ir bruknių. Tad net jei grybų kiekis pasitaikytų mažesnis, visada galima pririnkti uogų ar tiesiog pasimėgauti pasivaikščiojimu.

Gamtininkai pabrėžia, kad miške būtina elgtis pagarbiai – nešiukšlinti, nevažiuoti automobiliais į draudžiamas zonas, neniokoti grybienos spardant grybus. Tuomet ir kitą savaitgalį bus ką rinkti.

Jeigu turite porą laisvų valandų, krepšį, peiliuką ir patogią avalynę – važiuokite. Vaišvydavos miškai šiuo metu tokie dosnūs, kad net vėluojantys grybautojai grįžta ne tuščiomis. Tereikia šiek tiek kantrybės, gero kvapo ir noro pabūti gamtoje. Nesvarbu, ar grybai keliaus į keptuvę, džiovyklę ar į stiklainius – jų šiemet tikrai pakaks visiems.

Ar patiko šis įrašas?
 

Rašau apie sodininkystę, gamtą ir gyvenimą. Tai temos, kurios man artimos širdžiai ir šaknims. Tikiu, kad augalai moko mus kantrybės, cikliškumo ir ryšio su pasauliu, todėl savo tekstais stengiuosi ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti gyventi lėčiau, sąmoningiau, arčiau žemės.

0 komentarų

Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!

Prašome prisijungti

Rekomenduojame perskaityti

Taip pat skaitykite

Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas