Mokslininkų tyrimas atskleidė netikėtą tiesą: dangaus grėsmės pavojingesnės nei kai kurios ligos

Tyrimo rezultatai parodė, kad tikimybė žūti nuo asteroido smūgio yra didesnė nei mirti nuo pasiutligės. Vis dėlto automobilių avarijos, kaip galima tikėtis, yra žymiai dažnesnė nelaimių priežastis. 

Geros naujienos yra tai, kad visos šios rizikos apskritai yra mažos, todėl galima gyventi ramiai, nepaisant dangaus kūnų grėsmių. Žinoma, tai nereiškia, kad nereikia segėti saugos diržų automobilyje. Asteroido smūgis gali atrodyti kaip fantastinių filmų tema, tačiau mokslininkai mano, kad svarbu šią riziką palyginti su kitomis prevencinėmis grėsmėmis. 

Tiksliai nustatyti tikimybę sudėtinga, nes dar nėra atrasta visų pavojingų netoli Žemės esančių objektų. Visgi įmanoma, kad tokio susidūrimo būtų galima išvengti. Tai pademonstravo NASA 2022 metais, kai tyčia atsitrenkė erdvėlaiviu į asteroidą, siekdami pakeisti jo judėjimo trajektoriją. Ši misija buvo sėkmingesnė nei tikėtasi, asteroidas reikšmingai pakeitė savo orbitą.

Kadangi tokios misijos reikalauja milžiniškų lėšų ir kruopštaus planavimo, mokslininkai siekia palyginti šias išlaidas su kitų prevencinių veiklų kaina, pavyzdžiui, pasiutligės vakcinacijos programomis ar automobilių saugumo priemonėmis. T

odėl tyrėjai surinko duomenis apie netoli Žemės esančių dangaus kūnų populiaciją ir naudojo įvairius modelius bei ankstesnius vertinimus, kad apskaičiuotų didesnių nei 140 metrų skersmens asteroidų smūgio tikimybę.

Vėliau mokslininkai išanalizavo devynias skirtingas mirties priežastis, kurios taip pat yra retos, bet įmanomos. Tarp jų buvo tokie atvejai kaip smėlio duobės griūtis, kai įgriuvęs smėlis palaidoja žmogų, dramblio ataka, žaibo smūgis, parašiutizmo nelaimės, apsinuodijimas anglies monoksidu, sužeidimai per eismo įvykius, pasiutligė ir sezoninis gripas. 

Jie skaičiavo ne tik tikimybę patirti šiuos įvykius, bet ir galimybę, kad jie baigsis mirtimi. Pavyzdžiui, smėlio duobės griūtis dažniausiai baigiasi mirtimi, tačiau tikimybė, kad tokia nelaimė nutiks per gyvenimą, yra mažesnė nei viena iš milijono. 

Tuo tarpu gripas pasitaiko dažnai, nors dažniausiai nėra mirtinas, tačiau būtent dėl dažnio jis tampa kur kas pavojingesniu nei asteroidas. Įdomu tai, kad šie pavojai nėra vienodi visame pasaulyje. Pavyzdžiui, pasiutligė dažnesnė kai kuriuose Azijos regionuose, o Australijoje beveik išnykusi.

Nors atrodo, kad realiame gyvenime asteroido smūgis yra labai mažai tikėtinas, verta prisiminti, kad tokie įvykiai įvyksta retai, bet su labai didelėmis pasekmėmis. Nors šiuolaikinė žmonija dar nėra patyrusi mirtino susidūrimo, istorija rodo, kad tokie įvykiai anksčiau pakeitė visos gyvybės eigą Žemėje. Pakanka prisiminti dinozaurų išnykimą.

Taigi lieka klausimas ar mūsų planeta jau per ilgai nepatyrė tokio smūgio? Ar turėtume susirūpinti ir ruoštis, ar vis dėlto perdėtai nerimaujame dėl kažko, kas gal niekada neįvyks? 

Galbūt atsakymas slypi kažkur per vidurį. Bet jei kas nors aišku, tai tai, kad turėtume būti atsargūs ne tik dėl dangaus kūnų, bet ir dėl pavojų, esančių visai šalia mūsų, smėlio duobių, virusų ar transporto nelaimių.

Galų gale, net jei tikimybė būti paveiktam asteroido yra maža, žinojimas apie ją skatina susimąstyti apie tai, kiek neprognozuojamas ir trapus yra mūsų pasaulis. Ir nors tam tikrų pavojų negalime kontroliuoti, galime būti sąmoningesni dėl tų, kuriuos galima valdyti. Kol kas svarbiausia, saugiai gyventi čia, Žemėje, ir laikytis atokiau nuo pavojingų smėlio duobių.