Klaida, kuri naujakuriui gali kainuoti labai brangiai: ekspertai įspėja dėl dažnai pamirštamos smulkmenos

Vienas tokių – elektros tiekimas ir energijos valdymo sprendimai. O ypatingai šiandien, kuomet vis daugiau kasdienių prietaisų ir sistemų priklauso nuo elektros. „Elektrum Lietuva“ Produktų ir rinkodaros departamento vadovas Mantas Kavaliauskas pabrėžia, kad svarbu ne tik užsitikrinti patikimą elektros tiekimą, bet ir pagalvoti, kaip efektyviai ją naudoti, kad vėliau netektų susidurti su neplanuotomis išlaidomis ir rūpesčiais.

Pasak eksperto, elektros sutarties sudarymas tapus naujuoju būsto savininku gana nesudėtingas procesas, tačiau žinoti keletą esminių dalykų – privalu. Siekiant išvengti nesusipratimų dėl mokėjimų ateityje, pirkėjas ir nekilnojamojo turto pardavėjas turi pasirašyti rodmenų suderinimo aktą, kuriame abi šalys užfiksuoja skaitiklio rodmenis. Tuomet buvęs būsto savininkas, per 5 darbo dienas nuo pardavimo dienos, turi kreiptis į esamą elektros tiekėją dėl galiojančios sutarties nutraukimo. Paskutinis žingsnis, kurį turi atlikti naujasis būsto savininkas – užsisakyti nekilnojamojo turto registro išrašą, patvirtinantį nuosavybę, ir pasirinkti elektros tiekėją.  

„Persikėlus gyventi į naują būstą, ypač iš mažesnio į didesnį, elektros vartojimo įpročiai gali gerokai pasikeisti. Tad esminis klausimas šiame procese yra vartotojo lūkesčius ir poreikius atitinkančio elektros tiekimo plano pasirinkimas. Pirkėjui reikėtų nepamiršti ir įvertinti visų tiekėjų pasiūlymus, o tą jis gali padaryti pasinaudodamas Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) skaičiuokle. Joje, įvedus suvartojamos elektros kiekį, bus atrinkti visų nepriklausomų elektros energijos tiekėjų planų pasiūlymai – nuo pigiausio iki brangiausio,“ – pataria atkreipti dėmesį M. Kavaliauskas.

Kilus abejonių, priimti geriausią sprendimą visuomet gali padėti konsultacijos su nepriklausomu elektros tiekėju. Mat bendrovės specialistai dar prieš naujakuriams įsikraustant į būstą gali preliminariai paskaičiuoti būsimą elektros energijos suvartojimą ir padėti parinkti pastariesiems patį naudingiausią sprendimą.

Paprastai nepriklausomi elektros tiekėjai siūlo fiksuotus arba su „Nord Pool“ biržos kainomis susietus elektros tiekimo planus. Fiksuotas, pavyzdžiui, 6, 12 ar 24 mėnesių planas labiau tiks tiems, kurie pageidauja stabilių ir suplanuotų išlaidų už elektros energiją.

„Klientams, įsigijusiems naują būstą, nerekomenduojame rinktis su biržos kainomis susijusius elektros planus, nes tik tuomet atsiranda ir nauji vartojimo įpročiai. Tad kol jie nėra susiformavę siūlome fiksuoti elektros kainą, o laiku bėgant, įsivertinus finansinę naudą, jau būtų galima rinktis ir su biržos kainomis susijusį planą“, – sako M. Kavaliauskas.

Svarbiausia – būsto elektros įvadas ir jo galia

Pasak nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ Vilniaus Senamiesčio biuro vadovo Mariaus Čiulados, vienas iš svarbiausių klausimų, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį perkant būstą – elektros įvadas ir jo galia. Pirkėjai turėtų išsiaiškinti, kiek kilovatų įvesta į objektą, ar tokia galia pakankama planuojamiems poreikiams – šildymui, elektromobiliui, buitinei technikai ar saulės elektrinei.

„Esant nepakankamai išplėtotai infrastruktūrai, pirkėjas gali patirti ir visiškai neplanuotų nemažų išlaidų. Tad būtina išsiaiškinti apie galimybes padidinti elektros galią, sąlygas ketinant įsirengti saulės elektrinę, prijungimo prie tinklo tvarką, galimus kaštus ir elektros įvado sutartį su tinklu. O kuomet šie klausimai bus atsakyti, tik tada priimti atitinkamus sprendimus,“ – pabrėžia M. Čiulada.  

Pardavus būstą – neužtenka tik perduoti raktus

Dar viena svarbi, bet dažnai nuvertinama tema – turto perdavimas po sandorio. Rekomenduojame pirkėjui ir pardavėjui pasirašyti aiškų turto perdavimo–priėmimo aktą, kuriame būtų užfiksuotas ne tik raktų perdavimas, bet ir visi esami komunalinių paslaugų skaitiklių rodmenys: elektros, šalto ir karšto vandens, dujų ir pan.

„Nors tokie įsipareigojimai dažnai nurodomi pirkimo–pardavimo sutartyse, konkretaus mechanizmo dažniausiai nėra – tad perdavimo aktas tampa realia priemone išvengti nesutarimų.  Svarbu nurodyti, kad iki šių rodmenų už sunaudotas paslaugas apmokėti įsipareigoja pardavėjas, o nuo jų atsakomybė pereina pirkėjui,“ – teigia Vilniaus Senamiesčio biuro vadovas.