Prisijunkite
Kartais sodas tampa ne tik poilsio vieta, bet ir tikru iššūkiu, kai norisi daugiau jaukumo, mažiau žvilgsnių iš išorės, o kartu ir estetikos. Įprasta tujų siena tikrai padaro savo darbą, tačiau ne visiems ji kelia džiaugsmą. Monotonija greit atsibosta, ypač kai yra žalesnių, įdomesnių sprendimų.
Kai kuriems pakanka užtvaros, kiti nori, kad jų kiemas alsuotų charakteriu. Jei norisi augalo, kuris ne tik atskirs tave nuo aplinkinių, bet ir atrodys puošniai – vertėtų pasidomėti puskiparisiu. Šis krūmas ne tik atrodo elegantiškai, bet ir neblogai atlieka privatumo užtikrinimo funkciją.
Puskiparisis sparčiai populiarėja, nes sujungia dvi svarbias savybes – išvaizdą ir praktiškumą. O tai visai neblogas derinys.
Kuo puskiparisis skiriasi nuo tujų?
Panašumas tik iš pirmo žvilgsnio – abu spygliuočiai, abu tankūs. Bet iš tiesų puskiparisis turi savitą išvaizdą. Jo šakos glaudesnės, forma kiek griežtesnė – dažnai labiau kūgiška. Spalva taip pat ne tokia tamsi – neretai matyti melsvi, net plieniniai atspalviai.
Dar vienas ryškus skirtumas – šakelėse besiformuojančios apvalesni kankorėžiai, kurie vizualiai išsiskiria iš įprasto vaizdo. O šis krūmas auga greičiau nei tuja, tad jo kuriamas žalias skydas atsiranda kiek greičiau.
Tiesa, puskiparisis jautresnis šalnoms – jauniems augalams žiemą gali praversti apsauga. Tačiau tai nėra sudėtinga, šiek tiek medžiagos, truputis dėmesio ir viskas tvarkoje.
Kaip sodinti ir prižiūrėti puskiparisius?
Svarbiausias dalykas – šviesa. Puskiparisis geriausiai jaučiasi saulėtoje vietoje, šiek tiek pridengtoje nuo tiesioginių vėjo gūsių. Jei turite aukštą tvorą – šalia jos vieta jam puikiai tiks.
Dirvožemis turėtų būti šviežias, lengvai rūgštus arba neutralus, geriausiai tarp 5,5–6,5 pH. Žemė turi išlaikyti drėgmę, bet nebūti šlapia. Jei reikia – galima įmaišyti durpių ar pasiruošti mišinio iš sodo parduotuvės, skirto spygliuočiams.
Pagrindinis priežiūros punktas – laistymas. Puskiparisis nemėgsta išsausėjimo, todėl reikėtų stebėti, kad jo šaknims netrūktų drėgmės, ypač karštesnėmis dienomis. Tręšti pakanka du kartus per sezoną – pavasario pradžioje ir vasaros pabaigoje, naudojant specialias trąšas iš sodo centro.
Kokie dar variantai, jei tujos nusibodo?
Nors puskiparisis – puikus pasirinkimas, jis ne vienintelis. Jeigu norisi dar įvairesnių sprendimų, gali patikti ir kiti augalai – pavyzdžiui, tankūs, tamsūs kukmedžiai, klasikinės eglės, dygūs, bet dekoratyvūs raugerškis arba jaukūs, natūralūs paprastieji skroblai.
Kiekvienas jų turi savo veidą, todėl galima nesunkiai rasti tokį, kuris derės ir prie aplinkos, ir prie nuotaikos. Nes net gyvatvorė gali tapti sodo akcentu.
Rekomenduojame perskaityti
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti