Kritinis perspėjimas besiruošiantiems grybauti: šį grybą privalu apeiti iš tolo, jis mirtinai pavojingas

Šis grybas yra ypač pavojingas ne tik Lietuvoje ar kaimyninėse šalyse, bet ir visame pasaulyje. Dėl jo nuodingumo kiekvienais metais vis dar įvyksta daug nelaimių. Skaičiuojama, kad apie trečdalį apsinuodijusiųjų šiuo grybu ištinka mirtis. 

Todėl būtina mokėti jį atskirti ir jokiu būdu nerizikuoti savo sveikata ar gyvybe. Nors atrodo nereikšmingas, šis grybas gali tapti pražūtingu pasirinkimu. Būtina žinoti, kokius požymius reikia atpažinti renkant miške dailius, bet pavojingus egzempliorius.

Kaip atrodo žalsvoji musmirė ir kodėl ją taip sunku atpažinti

Žalsvoji musmirė dažnai painiojama su valgomais grybais, pavyzdžiui, žaliuokėmis ar ūmėdėmis. Pagrindinis skirtumas – spalva, tačiau ir ji ne visada būna ryški ar išraiškinga. Grybo kepurėlė paprastai būna balkšva, gelsvai alyvinė arba su žalsvu atspalviu, po apačia matyti baltos plokštelės.

Vienas iš lengviausiai pastebimų požymių – „mirties taurė“. Tai plėvelinė, paplyšusi apyvarpė prie grybo kotelio pagrindo, iš kurios augdamas grybas išlenda. Ant kotelio gali būti pastebimas baltas žiedas, primenantis raukšlėtą apykaklę.

Šis grybas mėgsta lapuočių arba mišrius miškus, ypač dažnai auga po ąžuolais ar bukais. Jame slypi labai pavojingos medžiagos – amatoksinai. Net termiškai apdorojus grybas nepraranda savo nuodingumo. Šios medžiagos sukelia kepenų nekrozę ir gali visiškai sutrikdyti vidaus organų veiklą.

Dėl šios priežasties renkant plokštelinius grybus reikia būti ypatingai atsargiems. Jei bent kiek abejojate, kokį grybą radote, verčiau jį palikite. Nuo šios klaidos gali priklausyti sveikata ar net gyvybė.

Kokie simptomai rodo apsinuodijimą žalsvąja musmire ir kuo jis pavojingas

Apsinuodijimas šiuo grybų vyksta keliais etapais. Pirmiausia žmogus gali jausti įprastus virškinimo sutrikimus primenančius simptomus – pykinimą, vėmimą, viduriavimą, stiprius pilvo skausmus. Tai dažniausiai pasireiškia po šešių ar dvylikos valandų nuo grybo suvalgymo. Po paros šie simptomai gali laikinai nurimti, tačiau tai nereiškia, kad pavojus praėjo.

Antrame etape, kuris prasideda po paros ar dviejų, pradeda ryškėti kepenų ir inkstų pažeidimo simptomai. Gali prasidėti vidiniai kraujavimai, žmogus gali prarasti sąmonę, atsiranda gelta. Kai kuriais atvejais šie požymiai baigiasi kepenų koma. Be medicininės pagalbos ir, dažnai, kepenų persodinimo, šiame etape mirtis tampa labai realia grėsme.

Ką daryti apsinuodijus žalsvąja musmire – svarbu nedelsti

Jeigu yra įtarimas, kad buvo suvalgytas šis nuodingas grybas, būtina kuo greičiau kreiptis į medikus. Greitis šioje situacijoje lemia išgyvenimo tikimybę. Ligoninėje pirmiausia atliekamas skrandžio plovimas, skiriamas aktyvuotos anglies vartojimas, leidžiami kepenų darbą palaikantys vaistai.

Sunkesniais atvejais gali būti reikalinga kepenų transplantacija. Kai kuriuose Lietuvos gydymo centruose jau taikomos modernios terapijos, pavyzdžiui, pacientams skiriama silibinino – tai medžiaga, kuri neleidžia organizmui įsisavinti nuodingų junginių.

Svarbiausia žinoti – su šiuo grybu jokios rizikos neverta prisiimti. Verčiau rinktis tik tuos grybus, kuriuos atpažįstate be menkiausių abejonių. Tada išvengsite skaudžių pasekmių ir grįšite iš miško sveiki.

Priminimas

Žmonės kasmet vis aktyviau leidžia laiką gamtoje, o grybavimas tampa ne tik smagia pramoga, bet ir būdu praturtinti rudens stalo patiekalus. Tačiau kartu su šiuo pomėgiu atsiranda ir didelė atsakomybė – svarbu rinkti tik tuos grybus, kuriuos puikiai pažįstate. Net vienas nežinomas ar supainiotas grybas gali baigtis labai rimtomis pasekmėmis sveikatai.

Saugus grybavimas prasideda dar namuose, prieš einant į mišką verta peržiūrėti patikimus grybų atlasus arba pasikonsultuoti su patyrusiais grybautojais. Jei kyla bent menkiausia abejonė dėl grybo rūšies, geriau jo neliesti. Nereikėtų pasikliauti nei spalvomis, nei kvapu ar forma, nes kai kurie nuodingi grybai puikiai imituoja valgomų išvaizdą. Ypač pavojinga rinkti grybus vaikams ar pradedantiesiems, kurie nėra sukaupę pakankamai patirties.

Be to, būtina nepamiršti, jog svarbu ne tik atpažinti grybus, bet ir rinkti juos saugiai. Negalima jų rauti su šaknimis ar naikinti grybienos, geriausia naudoti peiliuką ir atsargiai nupjauti. Tai padės miškui atsigauti ir kitąmet subrandinti naują derlių. Renkant grybus verta naudoti pintinę, kad jie kvėpuotų ir nesudustų plastiko maišeliuose. Gamtos tausojimas ir atsakingas elgesys – tai dalis grybavimo kultūros, kuri saugo ne tik mus, bet ir gamtos turtus ateičiai.