Negalite atsikratyti širšuolų? Internete plinta neįtikėtinai paprastas triukas, kuris suveiks per 5 minutes

Vienas iš tokių vabzdžių yra širšuolas. Ne vienas yra patyręs, kaip nepatogu vakaroti sode, kai šie dideli, garsiai dūzgiantys vabzdžiai pradeda sukiotis aplinkui. Ne visiems jie atrodo baisūs, bet daugumai – varginantys. 

Kai kurie net vengia gamtos poilsio vien todėl, kad nenori rizikuoti būti įgelti. O gal užtektų įdėti vieną prieskonį į vazoną, ir ramybė sugrįžtų? Būtent apie tokį būdą vis dažniau rašoma internete ir, panašu, jis tikrai veikia.

Kaip atpažinti širšuolą ir kodėl jis ne visada laukiamas svečias?

Nors daugelis jų painiojami su širšėmis ar net bitėmis, šie vabzdžiai yra ryškesni, didesni ir gerokai triukšmingesni. Europinis širšuolas (Vespa crabro), būtent šį dažniausiai sutiksime Lietuvoje, išsiskiria gelsvai juostuotu pilvu, juodu kūnu, gelsvu snukiu ir raudonu atspalviu ant galvos viršaus.

Vidutinė darbininkės ilgis – apie 2 cm, o karalienės gali būti net 3,5 cm. Šie vabzdžiai mėgsta senus medžius, ypač tuos, kuriuose auga vaisiai, o taip pat neretai randa prieglobstį sodybų palėpėse, kamino nišose ar net už sienų ertmių. Jeigu matote popierinį rutulio formos lizdą – tikėtina, kad tai jų darbas.

Paprastas receptas, kuris padeda išprašyti širšuolus iš kiemo

Viena naujausių tautinių liaudies išmonės bangų atėjo iš Lenkijos. Vietiniai sako: šeršuoliams itin nepatinka tam tikri kvapai. Ir norint juos atbaidyti, užtenka dviejų labai paprastų dalykų: kavos pupelių ir džiovintų gvazdikėlių. Taip, tų pačių, kuriuos dedame į kalėdinį kompotą ar kvapnius sausainius.

Sumaišykite 2 šaukštus kavos pupelių su 5–6 džiovintais gvazdikėliais, sudėkite į karščiui atsparią lėkštelę ar mažą keraminę vazą ir uždekite. Deganti kava ima skleisti stiprų, kartoką dūmą, o kartu su gvazdikėliais sukuria tokį kvapą, kurio šersiniai tiesiog negali pakęsti. Šį mišinį galite naudoti prie lauko stalo, tiek sode ar net balkone, o efektą pajusite vos per kelias minutes.

Kokie dar kvapai padeda apsisaugoti nuo širšuolų?

Be kavos ir gvazdikėlių, jie ypač nemėgsta dar kelių natūralių aromatų. Jei turite po ranka mėtų, bazilikų, čiobrelių, citrinų žievelių ar česnako – žinokite, kad tai jūsų sąjungininkai. Pasodinti šiuos augalus šalia lauko poilsio zonų yra ne tik estetiška, bet ir praktiška. Jie natūraliai skleidžia kvapus, kurie šiems vabzdžiams atrodo grėsmingi.

Kai kurie žmonės net naudoja levandų aliejų arba laša kelis lašus citrinos eterinio aliejaus ant šalia stovinčių audinių, kaip servetėlės ar rankšluosčiai, ir pastebi, kad širšuolai aplinkui nebesuka ratų. Dar vienas metodas – pastatyti indelį su actu arba vandens bei citrinos sulčių mišiniu, kuris veikia panašiai atgrasančiai.

Kada kreiptis į specialistus?

Jei pastebėjote, kad širšuolai lankosi ne atsitiktinai, o įsikūrė visai šalia jūsų gyvenamosios vietos – neskubėkite naudoti savadarbių priemonių. Šie vabzdžiai gali būti agresyvūs, ypač ginantys lizdą. Profesionalai žino, kaip saugiai ir humaniškai pašalinti lizdą: jie turi apsaugos priemones, reikiamas žinias ir įrankius. 

Savigyros tipo eksperimentai su šlanga ar lazda čia gali baigtis labai skausmingai. Šio vabzdžio įgėlimas nėra tik paprastas skausmas – jautresniems žmonėms tai gali baigtis net anafilaksiniu šoku. Todėl verta atskirti, kada užtenka dūmų, o kada jau reikia skambinti specialistams.

Ramybė lauke – ranka pasiekiama

Galbūt šiandien atrodo, kad natūralūs metodai veikia tik internete, bet praktika rodo, kad kai kurie jų tikrai verti dėmesio. Jei jūsų problema nėra didelė, jei širšuolai tiesiog kartais pasisvečiuoja – pabandykite šį kavos ir gvazdikėlių mišinį. Tai saugu, paprasta ir nereikalauja didelių pastangų.

Ir galbūt būtent šis nedidelis, bet protingas sprendimas padės jums šią vasarą praleisti daugiau vakarų po atviru dangumi – be baimės, be erzulio ir be netikėtų svečių dūzgimo virš galvos.