Sinoptikai įspėja apie gamtos stichijas: patikrinkite savo augalų lapus tučtuojau, nes paskui bus per vėlu

Jeigu po lietaus pastebimi pakitę lapai, keisti atspalviai ar net pilkšvos apnašos – tai jau ženklas, kad situacija nėra tokia nekalta. Kuo greičiau reaguosite, tuo daugiau šansų išgelbėti augalus nuo pražūtingų pasekmių. Negalima tikėtis, kad viskas susitvarkys savaime – laukti kol liga plis dar plačiau, būtų klaida.

Apžiūra neturi būti sudėtinga ar varginanti. Užteks pasivaikščioti po sodą, atidžiau įsižiūrėti į lapus, žiedus, stebėti ar nėra puvinio, pelėsio ar kitų įtartinų požymių. Jeigu neskiriate tam dėmesio, galutinis rezultatas gali būti liūdnas – supuvę vaisiai, negyvos šaknys ar net visiškai prarasti augalai.

Šiluma ir drėgmė skatina ligas: kokie augalai pažeidžiami pirmiausia

Vasaros lietūs gali tapti tikru iššūkiu kiekvienam sodininkui. Kai kuriems augalams net trumpalaikė perteklinė drėgmė tampa mirtinu išbandymu. Nuolatinė šiluma kartu su vandens pertekliumi sukuria tobulas sąlygas grybų sporoms, kurios vos per kelias dienas gali padaryti nemenką žalą.

Augalų, kurie jautriausi tokioms oro sąlygoms, yra nemažai. Pomidorai ir bulvės itin greitai nukenčia nuo bulvių maras vadinamos ligos. Ji gali sunaikinti derlių net per savaitę, todėl būtina kuo greičiau pastebėti pirmuosius simptomus. Braškės taip pat nėra išimtis – jose greitai plinta pilkasis pelėsis, kuris pažeidžia tiek lapus, tiek vaisius.

Agurkai, moliūgai ir cukinijos dažnai kenčia nuo miltligės. Baltas apnašas ant lapų aiškiai signalizuoja apie šios ligos buvimą. Rožės bei hortenzijos kenčia nuo juodadėmės dėmėtligės ar jau minėto pilkojo pelėsio. Net tujos nėra apsaugotos – jas užpuola fitoftorozė, kuri sparčiai plinta, kai dirvožemis būna šlapias ilgą laiką.

Kaip apsaugoti augalus nuo ligų: svarbiausi veiksmai po lietaus

Siekiant išvengti augalų ligų plitimo, svarbiausia imtis veiksmų laiku. Po gausaus lietaus reikėtų kuo greičiau apžiūrėti augalus, net jeigu iš pirmo žvilgsnio jie atrodo sveiki. Dažnai pirmieji požymiai būna beveik nepastebimi: mažos dėmelės, keistas spalvos pokytis, geltonuojantys ar džiūstantys lapai.

Taip pat verta atkreipti dėmesį į baltas ar pilkas apnašas, kurios primena pelėsį. Jei pastebite, kad stiebų apačia pradeda pūti ar deformuotis, nedelskite. Tokie simptomai aiškiai rodo, kad grybinė liga jau įsisiautėja. Pažeistas dalis reikia nedelsiant pašalinti dezinfekuotu įrankiu.

Augalams padėti gali natūralios priemonės. Iš česnakų, svogūnų, dilgėlių ar krieno galima pasigaminti nuovirų, kurie sustiprina augalus ir padeda stabdyti ligų plitimą. Jei situacija prastesnė, verta pasinaudoti parduotuvėje įsigytais preparatais nuo grybelinių ligų. Svarbu laikytis naudojimo instrukcijų, kad nepakenktumėte nei augalams, nei aplinkai.

Kodėl svarbu nelaukti iki rudens: apsauga gali išgelbėti visą derlių

Kai kurie sodininkai mano, kad vienas lietus nepakenks. Tačiau nuolatinė drėgmė gali būti pražūtinga. Kuo ilgiau atidėliojama augalų apžiūra, tuo didesnė rizika, kad liga išplis taip plačiai, jog jos sustabdyti bus nebeįmanoma. Vasarą būtina būti budriems, nes šiuo laikotarpiu ligos plinta itin greitai.

Net jeigu augalas atrodo sveikas, jo apačioje gali jau formuotis puvinys. O praleidus šią akimirką, netrukus supus ne tik šaknys, bet ir vaisiai ar lapai. Todėl vasarą reikia ne tik džiaugtis derliumi, bet ir kas kelias dienas patikrinti sodą, ypač po lietingų dienų.

Tai nėra sudėtinga ar reikalaujanti daug laiko. Toks įprotis leis džiaugtis sveikais ir gražiais augalais iki pat rudens. Jei rūpinamasi iš anksto, galima išvengti didelių nuostolių bei išsaugoti net pačius reikliausius augalus be jokio streso.