Tyrimas atskleidė: 2 iš 5 gyventojų pasikliauja fortūna, ekspertai paaiškino, kuo tai gali baigtis

Būsto užliejimas yra dažniausiai registruojama civilinės atsakomybės žala, ir ją patiria ne tik žemiau, bet ir tame pačiame aukšte gyvenantys kaimynai. Praktikoje vandens skvarba priklauso nuo daugelio veiksnių ir laiku nesustabdžius vandens plitimo nuostoliai gali būti labai dideli, sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius.

„Trūkus vandentiekio įrangai ar sugedus vandenį naudojančiam buities įrenginiui, vanduo gali plisti horizontaliai ir vertikaliai. Tokiu atveju labai svarbu lokalizuoti žalos šaltinį, sustabdyti vandens plitimą ir nedelsiant imtis gelbėti sulietą turtą. Didžiausios žalos paprastai patiriamos tada, kai būsto savininkų nebūna namuose, jie būna išvykę arba nepasiekiami“, – teigia A. Juodeikis.

„Lietuvos draudimo“ statistika rodo, kad užliejimų nuostoliai gali siekti net 30–45 tūkst. eurų, ypač daugiabučiuose, kur dėl inžinerinių sistemų bendrumo žala retai apsiriboja vienu butu ir dažnai apima kelis aukštus ar kaimyninius būstus.

„Nesenas užpylimo atvejis sostinėje baigėsi tuo, kad pirmajame aukšte užlieta sporto treniruočių studija turėjo keliems mėnesiams stabdyti savo veiklą. Patalpos vos per kelias valandas tapo visiškai nebetinkamos naudoti, nes viršuje esančiose patalpose vandens avarija nutiko naktį, be to, jų savininkai kurį laiką buvo nepasiekiami ir vanduo liejosi laisvai“, − pasakoja draudimo ekspertas.

Tai nėra pavieniai atvejai – kasdien draudimo bendrovė fiksuoja vidutiniškai 3 žalų registracijas dėl kaimynams padarytų nuostolių. Kaip rodo tyrimas, per pastarąjį dešimtmetį bene ketvirtadalis (24 proc.) gyventojų yra patyrę kaimynų sukeltą žalą, o daugiau nei dešimtadalis (11 proc.) – ją sukėlę patys.

Ugnies sukelti nuostoliai − didžiausi

Gaisras yra viena reikšmingiausių daugiabučių rizikų, kurios finansinės ir teisinės pasekmės gali kilti dėl momentinio neatsargumo. Kaip ir užliejimų atvejais, gaisro padaryta žala retai apsiriboja vienu butu – dėl pastatuose esančių šachtų bei įrengtų bendrų sistemų ugnis, dūmai ir suodžiai gali išplisti į kelis aukštus ar visą laiptinę, sako A. Juodeikis.

„Praktikoje esame fiksavę atvejų, kai gaisro nuostoliai perkopė 60 tūkst. eurų, ženkliai viršydami užliejimų žalas. Ypač tai pasakytina apie daugiabučius, kuriuose dėl bendros infrastruktūros atsakomybė už vieno būsto incidentą greitai peržengia nuosavo turto ribas“, – pabrėžia ekspertas.

Tyrimas rodo, kad gyventojų finansinis pasirengimas tokioms situacijoms – ribotas. Beveik trečdalis (31 proc.) respondentų nežino, ką reiškia civilinės atsakomybės draudimas, o  daugiau nei penktadalis (22 proc.) nėra tikri, ar jų polisas tokią apsaugą apima. Dar dešimtadalis (10 proc.) nurodo visai nesidraudžiantys būsto – tai reiškia, kad ugnies padaryta žala galėtų tapti kritiniu finansiniu iššūkiu tiek žalą sukėlusiam asmeniui, tiek nukentėjusiems kaimynams.

Šios rizikos ypač aktualios didmiesčiuose, kur gyvenama tankiau, didžioji dalis būstų yra daugiabučiuose – jų bendrų inžinerinių sistemų priklausomybė didesnė nei individualių namų.

„Draudimas dažnai suvokiamas kaip individualaus turto apsauga, tačiau praktika rodo, kad gyvenant daugiabutyje būtina galvoti plačiau – apie kaimynystę, tarpusavio atsakomybę ir bendras rizikas visos kaimynų bendruomenės turtui. Gaisras yra ne tik nelaimė, bet ir civilinė prievolė, galinti kainuoti dešimtis ar bet šimtus tūkstančių eurų. Be tinkamos draudimo apsaugos tokie atvejai tampa sunkiai pakeliama finansine našta“, – pabrėžia ekspertas.

Civilinė atsakomybė – saugiai kaimynystei

Gyvenimas daugiabučiuose neišvengiamai susijęs su tarpusavio priklausomybe – vandentiekis, šildymas, elektros tinklai ir kitos bendros inžinerinės sistemos sukuria vieningą rizikos tinklą. Tyrimo duomenimis, per pastarąjį dešimtmetį su žala, kuri paveikė ir kaimynus, susidūrė bene penktadalis (15 proc.) didmiesčių ir daugiau nei dešimtadalis (13 proc.) rajonų centrų gyventojų.

Draudikų praktikoje kasdien registruojami užliejimų ir gaisrų sukelti nuostoliai rodo aiškią tendenciją, kad civilinės atsakomybės žalos daugiabučiuose yra ne atsitiktinis įvykis, o sisteminė ir pasikartojanti rizika. Žala ne visada apsiriboja vienu būstu – ji persikelia į kaimynines patalpas, perauga į ginčus, teisinius procesus ar net ilgalaikę socialinę įtampą, sako A. Juodeikis.

„Civilinės atsakomybės draudimas turėtų būti suvokiamas kaip neatskiriama šiuolaikinio būsto apsaugos dalis. Jis ne tik kompensuoja nuostolius, bet ir padeda išvengti konfliktų ir kuria socialinį pasitikėjimą tarp gyventojų. Tai yra svarbus atsakingo gyvenimo bendruomenėje veiksnys“, – sako ekspertas.

Reaguojant į šias tendencijas, „Lietuvos draudimas“ taiko integruotą paslaugų modelį – kartu su būsto draudimu klientams suteikiama ir civilinės atsakomybės apsauga. Nauji klientai gauna iki 15 tūkst. eurų draudimo sumą butams ir iki 45 tūkst. eurų namams, o esami, atnaujinę sutartį, – iki 40 tūkst. eurų butams ir iki 120 tūkst. eurų namams.