Sprendimas, kuris palies ūkius visoje Europoje: GMO pasėliams uždegta raudona šviesa

Pastaraisiais metais GMO tema Europos Sąjungoje išlieka jautri. Vienose šalyse genetiškai modifikuoti augalai laikomi pažangos simboliu, kitose jie suvokiami kaip grėsmė aplinkai, tradiciniam ūkininkavimui ar vartotojų pasitikėjimui. Todėl kiekvienas teismo sprendimas šioje srityje turi platesnių politinių ir ekonominių pasekmių.

Šį kartą Europos Sąjungos aukščiausiasis teismas pasisakė aiškiai. Matoma, kad valstybėms narėms palikta teisė visiškai arba iš dalies uždrausti GMO pasėlių auginimą savo teritorijoje, net jei konkretus augalas yra patvirtintas ES lygmeniu.

Kaip kilo byla dėl GMO draudimo?

Bylos ištakos siejamos su Italijoje įvykusiu ginču. Vienas ūkininkas nusprendė pasėti genetiškai modifikuotus kukurūzus Monsanto MON810, nors šalyje galiojo nacionalinis šių GMO pasėlių draudimas. Italijos institucijos, nustatę pažeidimą, nurodė sunaikinti pasėlius ir skyrė 50 tūkstančių eurų baudą.

Ūkininkas nesutiko su tokiu sprendimu ir kreipėsi į Italijos teismus. Jis teigė, kad draudimas pažeidžia Europos Sąjungos teisėje įtvirtintas laisves, įskaitant laisvą prekių judėjimą, teisę vykdyti verslą bei nediskriminavimo ir proporcingumo principus. Nacionaliniai teismai, nagrinėdami ginčą, nusprendė kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, kad šis pateiktų galutinį išaiškinimą.

ES teismo sprendimo esmė

Europos Sąjungos Teisingumo Teismas nusprendė, kad valstybės narės turi teisę uždrausti GMO auginimą savo teritorijoje. Matoma, kad teismas rėmėsi 2015 metais įsigaliojusia tvarka, kuri leidžia šalims narėms prašyti draudimo auginti genetiškai modifikuotus augalus be pareigos pateikti specifinį mokslinį ar aplinkosauginį pagrindimą, jeigu tam neprieštarauja leidimo turėtojas.

Teismas pabrėžė, kad tokia procedūra neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Taip pat konstatuota, kad draudimas nepažeidžia proporcingumo principo ir nediskriminuoja ūkininkų iš skirtingų valstybių narių. Kitaip tariant, vienos šalies sprendimas drausti GMO nekuria nelygių konkurencinių sąlygų ES viduje.

Ar draudimas riboja laisvą prekių judėjimą?

Vienas svarbiausių klausimų byloje buvo susijęs su laisvu prekių judėjimu. Ūkininko pozicija rėmėsi argumentu, kad draudimas auginti GMO iš esmės riboja galimybę prekiauti tokiais produktais.

Teismas šį argumentą atmetė. Matoma, kad sprendime aiškiai atskirta GMO auginimo ir GMO produktų prekybos sąvokos. Draudimas taikomas tik pasėlių auginimui konkrečioje teritorijoje, tačiau jis neužkerta kelio importuoti GMO turinčius produktus ar juos įsigyti vartotojams. Tai reiškia, kad vidaus rinka ir toliau gali veikti be papildomų kliūčių.

Ką tai reiškia ūkininkams?

Ūkininkams šis sprendimas siunčia aiškią žinią. Net jei genetiškai modifikuotas augalas yra patvirtintas Europos Sąjungos lygmeniu, nacionaliniai draudimai išlieka teisėti ir privalomi. Matoma, kad rizika nepaisyti tokių draudimų gali baigtis ne tik finansinėmis baudomis, bet ir privalomu pasėlių sunaikinimu.

Tuo pačiu sprendimas suteikia daugiau aiškumo ir teisinio stabilumo. Ūkininkai gali iš anksto žinoti, kokios taisyklės galioja jų šalyje, ir planuoti veiklą nebijodami, kad nacionaliniai draudimai bus pripažinti neteisėtais.

Platesnės pasekmės Europos Sąjungai

Šis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas sustiprina valstybių narių savarankiškumą žemės ūkio politikoje. Matoma, kad šalys gali atsižvelgti į visuomenės nuomonę, aplinkosauginius prioritetus ar politinius sprendimus, net jei jie skiriasi nuo bendros ES krypties GMO klausimu.

Kartu tai dar kartą parodo, kad Europos Sąjungoje siekiama balanso tarp bendrosios rinkos principų ir nacionalinių interesų. GMO klausimas išlieka vienu ryškiausių pavyzdžių, kur šis balansas nuolat tikrinamas tiek teismuose, tiek politinėse diskusijose.