Šalies gyventojai liko be prieigos prie interneto: gyventojai izoliuoti, o pasaulis spėlioja, kas vyksta iš tikrųjų

Pasaulinį interneto ryšį stebinčios bendrovės „Kentinc“ ir „Netblocks“ paskelbė, kad Irano valdžia nusprendė atjungti šalį nuo pasaulinio tinklo. Oficialiai tai aiškinama kaip priemonė kovoti su kibernetinėmis atakomis, kurias, kaip teigiama, vykdo Izraelio žvalgyba. 

Visgi ekspertai įsitikinę, kad tikrasis tikslas gali būti Irano gyventojų izoliavimas nuo objektyvios tarptautinės informacijos, kuri nepalanki vyriausybinėms žinutėms.

Irano valdžios atstovė Fatemeh Mohajerani nurodė, jog interneto ribojimai esą yra laikini, tikslingi ir kontroliuojami, skirti apsisaugoti nuo išorinių grėsmių.

Pranešama, kad interneto trikdžiai prasidėjo antradienį, birželio 17 dieną, tačiau jau sutrikimai tapo gerokai ryškesni. Tuo pat metu naujienų agentūra „Reuters“ pranešė apie artėjantį plataus masto laikino interneto apribojimų įvedimą visoje Irano teritorijoje. 

Komunikacijos ministerija, pasinaudodama vietiniais žiniasklaidos kanalais, paskelbė, kad tai daroma siekiant apsaugoti gyventojų gyvybes ir turtą nuo priešiškų veiksmų.

Tiek „Kentinc“, tiek „Netblocks“ pastebėjo ženklų tinklo aktyvumo sumažėjimą, ypač paveiktos mobiliojo ryšio paslaugos ir VPN paslaugos, kurios dažnai naudojamos norint apeiti cenzūrą.

Verta pastebėti, kad interneto prieigos blokavimas vyksta tuo pačiu metu, kai šalyje fiksuojama kibernetinių atakų banga. Atsakomybę už tai jau prisiėmė pro-izraeliška įsilaužėlių grupė „Predatory Sparrow“. 

Pirmadienį jie atakavo „Sepah“ banką, sutrikdydami prieigą prie sąskaitų ir mokėjimų. Kitą dieną – Irano kriptovaliutų platformą „Nobitex“, iš kurios pavogta skaitmeninių lėšų už 81,7 mln. JAV dolerių. Įsilaužėliai netgi pažadėjo viešai paskelbti platformos išeities kodą.

Tuo tarpu Irano gyventojai praneša apie trukdžius prisijungiant prie įvairių paslaugų, tiek informacinių, tiek finansinių. 

„Kentinc“ ir „Netblocks“ įspėja, jog tokie apribojimai gali lemti pavojingą informacinį vakuumą kritinių situacijų metu. Irano valstybinė televizija ragina šalies gyventojus kuo skubiau ištrinti programėles, tokias kaip „WhatsApp“, kuri, kaip nepagrįstai teigiama, neva šnipinėja Izraelio naudai. 

„WhatsApp“ tokias kalbas paneigė ir pabrėžė, kad duomenimis nesidalija su jokiu vyriausybiniu subjektu.

Saugumo ekspertai pažymi, kad tokia praktika Iranui nėra naujiena. Dar 2019 metais dėl protestų prieš kuro kainų pakėlimą buvo įvestas šešių dienų interneto atjungimas. Šiandienos įvykiai kelia nerimą, ypač atsižvelgiant į kontekstą, Izraelis smogia Irano kariniams ir branduoliniams objektams, o Iranas atsako raketų atakomis.

Visa tai vyksta augančio Irano ir Izraelio konflikto fone. Konflikto eskalacija prasidėjo penktadienį, kai Izraelio karinės pajėgos smogė Irano objektams, įskaitant urano sodrinimo centrą Netanzo mieste. 

Iranas netruko atsakyti – raketomis apšaudė Izraelio teritoriją. Tarptautinės organizacijos ragina šalinti įtampą, tačiau abi šalys nusiteikusios karingai.

Interneto blokavimas Irane vis dažniau lyginamas su Rusijos modeliu. Rusijos valdžia jau seniai plėtoja uždarą interneto struktūrą, vadinamą „Runet“, kuri gali veikti nepriklausomai nuo pasaulinės skaitmeninės erdvės. 

Panašiai Iranas vysto „Nacionalinį informacinį tinklą“ (NIN). Tokios sistemos kelia grėsmę žodžio laisvei ir gyventojų teisei gauti nepriklausomą informaciją.