Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Lietuviai dėl voveraičių šturmuoja šalies miškus: grįžus, šios voveraitės sužavės net didžiausius skeptikus
Voveraitės daugelio siejamos su keptuve, kiaušiniais ar grietinėlės padažu. Tačiau tikri grybų mylėtojai žino – tikros žiemos atsargos neapsieina be klasikinio jų konservavimo. Marinuotos voveraitės jau daugelį metų puošia lietuvių rūsių lentynas. Ir visai ne be reikalo.
Jos ne tik išlaiko skonį, bet ir įgauna ypatingo aromato, jei tik paruošiamos teisingai. Šis voveraičių konservavimo receptas pasižymi viena paslaptimi, dėl kurios visi norės jūsų atsargos paragauti. Vos viena nedidelė, bet svarbi detalė – šlakelis medaus ir žiupsnelis aitriosios paprikos – padaro visą skirtumą.
Ir jei tik šiemet parsinešite iš miško pintinę šių geltonųjų miško turtų, būtinai išbandykite šį metodą. Gera žinia ta, kad net jei anksčiau nebandėte grybų konservuoti, šį receptą pavyks įgyvendinti net be didelės patirties. Reikia tik šiek tiek kantrybės ir laisvo vakaro.
Voveraitės – ne tik keptuvėms, bet ir stiklainiams
Nors voveraitės dažniausiai keliauja tiesiai į keptuvę, jų galimybės kur kas platesnės. Marinuotos jos tampa puikiu užkandžiu šventėms, tinka prie mėsos ar bulvių patiekalų ir puikiai atrodo ant šventinio stalo.
Dabar pats metas pasirūpinti atsargomis – miškuose pilna šviežių grybų. Ir nors jų valymas gali užtrukti, rezultatas tikrai vertas pastangų. Kai tik bus pasiruošta, svarbu tinkamai paruošti marinatą. O čia ir slypi šio recepto esmė – neapsiriboti tik actu ir prieskoniais, o įdėti kažko ypatingo.
Šiuo atveju tai du ingredientai: medus ir aitri paprika. Jie pakeičia visą skonių balansą ir suteikia marinuotoms voveraitėms netikėto gylio.
Produktų sąrašas marinatui ir voveraičių konservavimui
1 kg šviežių voveraičių
1 stiklinė acto
4 stiklinės vandens
1 valgomasis šaukštas druskos
7-8 lauro lapai
1 valgomasis šaukštas juodųjų pipirų grūdelių
1 valgomasis šaukštas garstyčių sėklų
10 kvapiųjų pipirų
2 valgomieji šaukštai medaus
1 nedidelė aitrioji paprika
Pirmiausia reikės pasirūpinti grybais. Voveraites reikia kruopščiai nuplauti nuo žemių ir samanų. Geriausia jas trumpam pamerkti į šaltą vandenį su druska – tai padės atsikratyti nešvarumų ir smulkių vabzdžių. Po to grybai nuvarvinami ir nuplikomi – pakanka 3 minučių virimo šiek tiek pasūdytame vandenyje. Tuomet grybai nukošiami ir paliekami ataušti.
Tuo metu galima ruošti marinatą. Į puodą supilkite vandenį ir actą, sudėkite druską, visus prieskonius, įskaitant medų ir aitriąją papriką. Viską užvirinkite, kad visi skoniai susijungtų.
Į paruoštus, sterilizuotus stiklainius dėkite grybų, šalia ir šiek tiek pjaustytos aitriosios paprikos. Užpilkite karštu marinatu, pasirūpindami, kad kiekviename stiklainyje būtų lauro lapų ir prieskonių grūdelių.
Stiklainius sandariai užsukite. Galima juos apversti dangteliais žemyn ir apkloti – dažnai pakanka šio žingsnio, kad susidarytų vakuumas. Bet jei norite būti visiškai tikri – papildomai pasterizuokite stiklainius verdančiame vandenyje apie 3-5 minutes.
Kodėl verta įtraukti šį receptą į rudens pasiruošimų sąrašą
Šis marinatas pasižymi ne tik sodriu skoniu, bet ir subtiliu aromatu, kuris tinka įvairiems patiekalams. Voveraitės išlieka tvirtos ir traškios, o medus kartu su actu sukuria balansą tarp saldumo ir rūgštumo.
Receptas nesudėtingas, bet rezultatas – tarsi iš brangaus restoraninio užkandžių meniu. Be to, šie stiklainiai gali tapti puikia dovana artimiesiems. Įpakuoti su meile, jie tikrai pradžiugins šaltą žiemos vakarą.
Laikant vėsioje, tamsioje vietoje, marinuotos voveraitės gali išsilaikyti iki metų. Tačiau retai kuris stiklainis išgyvena iki pavasario – skonis tiesiog per geras, kad laukti taip ilgai.
Rašau apie sodininkystę, gamtą ir gyvenimą. Tai temos, kurios man artimos širdžiai ir šaknims. Tikiu, kad augalai moko mus kantrybės, cikliškumo ir ryšio su pasauliu, todėl savo tekstais stengiuosi ne tik dalintis žiniomis, bet ir įkvėpti gyventi lėčiau, sąmoningiau, arčiau žemės.
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
0 komentarų
Komentuoti ir diskutuoti gali tik registruoti portalo lankytojai. Kviečiame prisijungti prie mūsų bendruomenės ir prisijungti prie diskusijų!
Prašome prisijungti