Prisijunkite prie Bilis.lt ir mėgaukitės išskirtinėmis galimybėmis. Registruoti vartotojai mato mažiau reklamų, gali rašyti komentarus bei dalyvauti įvairiuose konkursuose!
Tęsdami prisijungimą soc. tinklais jūs automatiškai sutinkate su privatumo politika ir naudojimosi taisyklėmis, kurias rasite paspaudę čia.
Didžiausias šios nakties pavojus: šventiniai fejerverkai kelia grėsmę turtui, sveikatai ir ramybei
Kone pusė Lietuvos gyventojų (49 proc.) teigia, kad šventinu laikotarpiu leidžiami fejerverkai ir petardos kelia pavojų jų turtui ir sveikatai. Tai atskleidė „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas reprezentatyvus gyventojų nuomonės tyrimas.
Be to, 8 proc. apklaustųjų nurodo, kad dėl pirotechnikos priemonių jie patys ar jų turtas jau yra patyrę žalą. Gyventojų patirtį patvirtina ir draudikų fiksuojami duomenys – daugiausia nuostolių fejerverkai padaro namų turtui, tačiau skaudžiausios yra nelaimės, kai nukenčia žmonių sveikata.
Remiantis didžiausios šalyje draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ duomenimis, praėjusių metų sandūroje (2024 m. pabaigoje ir 2025 m. pradžioje) buvo užregistruota 19 kreipinių dėl fejerverkų sukeltų žalų.
Draudimo bendrovės Žalų departamento vadovas Artūras Juodeikis nurodo, kad vidutinė per šį laikotarpį išmokėtų žalų suma siekia apie 1,8 tūkst. eurų. Vis dėlto pavieniai atvejai gali būti itin skaudūs finansiškai. Pavyzdžiui, maksimali per praėjusių metų šventes išmokėta žalos suma siekė 22 tūkst. eurų – tiek kainavo fejerverkų sugadinto automobilio nuostolių atlyginimas.
„Po Naujųjų metų sutikimo kasmet fiksuojame įvairias namų turto žalas. Dažniausiai tai – pastatų sienų, balkonų, terasų, langų apgadinimai, taip pat automobilių pažeidimai ar gaisrai. Visgi skaudžiausios nelaimės yra tos, kai nukenčia žmonių sveikata arba kyla grėsmė patirti traumą su negrįžtamomis pasekmėmis“, – sako A. Juodeikis.
Pasak eksperto, nesaugiai ir neatsargiai naudojama pirotechnika dažniausiai pažeidžia žmonių rankas, veido sritį, akis, rečiau – kitas kūno vietas. Praėjusių švenčių metu buvo fiksuoti 6 tokie atvejai, iš kurių vienas priskirtas ilgalaikių ir negrįžtamų pasekmių traumų kategorijai.
Kaip apsaugoti save?
A. Juodeikis pastebi, kad neatsargus pirotechnikos naudojimas kasmet lemia rimtas traumas. Dažniausiai registruojami atvejai, kai petarda sprogsta žmogui rankoje, į akis patenka kibirkštys ar smulkios dalelės, sprogimo metu sužalojamas veidas. Tokios žalos paprastai patiriamos, kai pirotechnika laikoma rankose, nepaisoma saugaus atstumo reikalavimo ir ignoruojamos kitos saugaus naudojimo instrukcijos.
„Pirotechnikos priemones būtina naudoti griežtai pagal gamintojo instrukcijas, statyti jas ant lygaus paviršiaus ir niekada nelaikyti rankoje uždegimo metu. Svarbu iškart uždegus dagtį atsitraukti į saugų atstumą. Jei priemonės uždegti nepavyko, bandyti dar kartą negalima – ją reikia palikti ramybėje bent keliolikai minučių, nes sprogimas gali įvykti pavėluotai“, – teigia A. Juodeikis.
Ketinantiems fejerverkus leisti patiems, ekspertas pataria tai daryti atokiau nuo pastatų, saugiu atstumu nuo automobilių ir žmonių, rinktis kokybiškus gaminius, galinčius pakilti į reikiamą aukštį. Svarbi taisyklė – fejerverkai ir kita pirotechnika neturi būti prieinami vaikams.
Kaip apsaugoti namus?
Pasak A. Juodeikio, net jei patys fejerverkų leisti neplanuojate, Naujųjų metų naktį žalų rizika išlieka dėl aplinkinių veiksmų. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, dažniausiai nukenčia namų turtas: daugiau nei pusė visų fejerverkų sukeltų žalų tenka pastatams – namų langams, fasadams, apdailai.
Specialistas pataria iš anksto pasirūpinti namų saugumu: sandariai uždaryti duris ir langus, iš balkonų ir kiemų pašalinti degius daiktus – dėžes, vainikus, dekoracijas, lauko baldus, tekstilę.
„Naujųjų metų naktį pasitaiko žalų dėl lauke užsiliepsnojančių šiukšlių konteinerių. Jie neretai apgadinami ir gali lengvai užsidegti nuo nukritusių fejerverkų ar kibirkščių. Todėl reikėtų ne tik užverti konteinerių dangčius, bet ir patraukti juos toliau nuo pastato sienų, balkonų bei automobilių, kad galimos liepsnos neplistų. Taip pat patariama šalia nepalikti degių atliekų, tokių kaip kartoninės dėžės ar sausos eglišakės“, – aiškina A. Juodeikis.
Jis priduria, kad ne mažiau svarbu atsakingai elgtis su nuo pirotechnikos likusiomis pakuotėmis. Pasitaiko atvejų, kai po sprogimo smilkdamos jos užsiliepsnoja ir apgadina aplinkinį turtą, pavyzdžiui, namo terasą.
Kaip apsaugoti automobilį?
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, kasmet fiksuojama po kelis atvejus, kai fejerverkai sukelia žalų transporto priemonėms. Nors tokių atvejų nėra daug, nuostoliai gali būti labai dideli – pernai didžiausia, 22 tūkst. eurų, žala buvo kompensuota būtent dėl sugadintos transporto priemonės.
Draudimo ekspertas ragina nestatyti automobilių ten, kur kyla didžiausia pavojaus rizika, nes transporto priemones neretai apgadina fejerverkų skeveldros ir kibirkštys. Yra užfiksuota atvejų, kai dėl to automobiliuose kilo gaisrai.
„Idealiu atveju automobilį Naujųjų metų naktį reikėtų laikyti garaže arba požeminėje aikštelėje. Jei tokios galimybės nėra, vertėtų rinktis stovėjimo vietą, kuri būtų toliau nuo gyvenamųjų namų ir vietų, kur Naujųjų metų naktį būriuojasi žmonės, leidžia fejerverkus ir kitą pirotechniką“, – pataria A. Juodeikis.
Domiuosi pasaulio aktualijomis ir technologijomis, nes tikiu, kad tik suprasdami šiandieną galime pasiruošti rytojui. Rašydamas siekiu apjungti globalias naujienas su technologijų raida. Ieškau ne tik faktų, bet ir prasmių, kurios padeda skaitytojui geriau orientuotis sparčiai besikeičiančiame pasaulyje.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“
privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.