Kodėl per Kalėdas išleidžiame per daug? Paaiškėjo, jog brangias dovanas perkate ne dėl artimųjų

Finansų ekspertai ir psichologai sutaria: šventinis išlaidavimas retai kada yra susijęs su dovanų kainomis ar realiais poreikiais, dažniausiai tai mūsų psichologinių mechanizmų rezultatas, rašoma banko „Bigbank“ pranešime žiniasklaidai.

Emocijos prieš logiką

Gruodžio mėnesį racionalus protas dažnai užleidžia vietą emocijoms. Tyrimų apžvalgos rodo, kad net apie 62 proc. pirkimų fizinėse parduotuvėse ir dar didesnė dalis – internetinėse parduotuvėse yra visiškai neplanuoti.

Prekybininkai tai puikiai žino, todėl šventinė rinkodara paprastai yra orientuota ne į prekės savybes, o į jausmą: jaukumą, meilę, dosnumą. Žmonės dažniausiai perka ne daiktus, o pažadą, kad ši dovana pradžiugins artimąjį ar kompensuos artimajam skiriamo laiko trūkumą.

Edvardas Arnatkevičius, banko „Bigbank“ Santykių su klientais valdymo departamento vadovas Lietuvoje, pastebi, kad didžiausia klaida, daroma šiuo laikotarpiu, – finansinės drausmės praradimas dėl šventinės euforijos: „Gruodį dažnai stebime fenomeną, kurį galima pavadinti „finansiniu optimizmu“. 

Žmonės linkę ignoruoti savo realias galimybes tam, kad galėtų trumpam pasidžiaugti ir suteikti džiaugsmą kitam. Dažnai manoma, kad brangesnė dovana parodys didesnį rūpestį ar meilę, tačiau tai yra klaidinga nuostata, vedanti į nerimą pasibaigus šventėms. Didžiausia problema – ne patys pirkiniai, o pirkimas be plano. Kai einama į prekybos centrą be konkretaus prekių sąrašo ir nustatyto biudžeto ribų, išlaidos statistiškai išauga nuo 10 iki net 30 procentų.“

Kodėl smegenys „išjungia“ taupymo režimą?

Metų pabaigoje mes jaučiamės nusipelnę apdovanojimo už sunkų darbą per visus metus, todėl leidžiame sau atsipalaiduoti ne tik prie vaišių stalo, bet ir valdydami finansus.

Psichoterapeutė dr. Aistė Dromantaitė pastebi, kad šventiniu laikotarpiu dovanų pirkimas tampa ne tik finansiniu, bet ir emociniu reiškiniu. „Daug žmonių nesąmoningai tiki, kad dovanos kaina yra tam tikras meilės išraiškos matas. 

Tai tarsi iškreiptas „meilės kalbos“ principas, kuriuo sakoma, kad jei mano meilės kalba yra dovanos, tai kuo brangesnė dovana, tuo ji labiau parodys mano jausmų gylį. Šį mechanizmą sustiprina ir socialinis lyginimasis: kai matome prabangias dovanas socialiniuose tinkluose, imame nesąmoningai konkuruoti“, – sako A. Dromantaitė.

Anot specialistės, gruodį dažnai perkame ne artimiesiems, o savo „vidiniam vaikui“, bandydami kompensuoti praeities nepriteklių: „Kalėdos yra daugeliui labai reikšmingas simbolinis metas. 

Jeigu vaikystėje trūko dėmesio, šilumos ar buvo daug didelių lūkesčių, tai suaugęs žmogus taip bando nusipirkti sau šventę, kurios niekada neturėjo, todėl tai virsta neplanuotu vartojimu. Taip pat tai gali būti ir kita emocinė pagalba sau: jei anksčiau nieko neturėjome, dabar, galėdami turėti beveik viską, sunkiai pasakome sau „ne“.“

Šventiniu laikotarpiu impulsyvų pirkimą dažnai lemia iškreiptas emocijų reguliavimas. Šis reiškinys vadinamas „retail therapy“ – trumpam pakilęs dopaminas numalšina stresą, tačiau, jam atslūgus, kyla dar didesnis nerimas dėl finansų.

Galvos skausmą sukelia ne tik vakarėliai

Vienas pavojingiausių finansinių spąstų – mąstymas „čia ir dabar“, ignoruojant ateitį. Neseniai atlikta apklausa Lietuvoje parodė, kad net ketvirtadalis gyventojų šventinių išlaidų apskritai neplanuoja. Gruodžio išlaidos dažnai nėra vertinamos sausio ir vasario mėnesių perspektyvoje, kai tenka mokėti mokesčius už šildymą, o pajamos po visų kalėdinių bonusų būna grįžusios į įprastą lygį.

„Sausio mėnuo finansų sektoriuje dažnai vadinamas „finansinių pagirių laikotarpiu“. Būtent šiuo metu skaičiuojama daugiau klientų, kurie kreipiasi norėdami refinansuoti vartojimo paskolas ar padengti kreditinių kortelių limitus, išnaudotus dovanoms“, – patirtimi dalinasi E. Arnatkevičius.

Svarbiausia prisiminti, kad šventės trunka vos keletą dienų, o finansiniai įsipareigojimai gali slėgti mėnesius. Jei vis dėlto nusprendžiate, kad didesnis pirkinys būtinas, – vertėtų planuoti jį iš anksto, o ne pasiduoti paskutinės minutės impulsui.

Trys taisyklės, padėsiančios nepadaryti klaidų perkant dovanas

Kad Kalėdos netaptų finansine našta, ekspertai rekomenduoja laikytis trijų paprastų taisyklių:

1. Duokite sau 24 valandas. Pamatėte tobulą (ir brangią) dovaną? Niekada nepirkite jos iškart. Palaukite parą. Emocinis impulsas per tą laiką atslūgs, ir jūs galėsite racionaliai įvertinti, ar tas daiktas tikrai būtinas ir ar jis tikrai telpa į jūsų biudžetą. A. Dromantaitė siūlo prieš bet kokį didesnį pirkinį savęs paklausti trijų klausimų:

– Ką šiuo pirkiniu noriu pajausti (arba paslėpti)?

– Ar šis daiktas tai išspręs?

– Kaip galiu pasirūpinti savimi be papildomų didelių išlaidų?

Dažniausiai tokia refleksija gali padėti sustabdyti impulsyvų sprendimą pirkti.

2. Konkretus ir aiškus biudžetas. Vietoje bendros sumos „dovanoms skirsiu 300 eurų“ susirašykite konkrečius žmones ir kiekvienam priskirkite maksimalią sumą (pvz., „brolis – 50 Eur“). Jei radote dovaną už 55 Eur, tuos 5 eurus turite „atimti“ iš kito asmens biudžeto. Tai padeda išlaikyti balansą.

3. Dėmesys, o ne kaina. Tyrimai rodo, kad dovanos gavėjo laimė nekoreliuoja su dovanos kaina, o „Frontiers in Psychology“ tyrime netgi minima, kad pigesnes dovanas gavėjai vertindavo geriau nei brangias. Dažnai rankų darbo sausainiai, bendra veikla ar bilietai į kiną sukuria geresnę emociją nei brangus, bet beasmenis buitinės technikos prietaisas.

Nepamirškite – šventės yra apie bendrystę ir laiką kartu, o ne apie čekių ilgį. Finansinis saugumas ir ramybė sausio mėnesį yra viena geriausių dovanų, kurią galite pasidovanoti sau ir savo šeimai.