Ši bulvių veislė vis labiau populiarėja tarp daržininkų: sužinokite jos privalumus ir trūkumus

Pastarąjį dešimtmetį daržuose be konkurencijos pirmavo tokios veislės kaip „Bellarosa“ ir „Melody“. „Bellarosa“ vertinama dėl atsparumo sausrai ir gebėjimo užauginti stambius gumbus net skurdesnėje dirvoje, tačiau jos skonis neretai būna gana specifinis.

„Melody“ sodininkai mėgsta dėl stabilaus derliaus ir gero skonio, tačiau ši veislė gana reikli dirvos drėgmei ir jai būtina apsauga nuo rauplės, kuri gali labai pabloginti derliaus kokybę.

Pastaruoju metu vis dažniau išskiriama veislė „Koroljeva Anna“, kuri puikiai pasiteisino įvairiuose ūkiuose. Gumbai taisyklingos, pailgos formos, su lygiu geltonu lupenu ir švelniu, neutraliu skoniu. Pagrindinis šios veislės privalumas – didelis derlingumas (iki 20 gumbų nuo vieno krūmo) ir universalumas. Verdant bulvės nesuirzta, kepant gerai išlaiko formą, nepilkėja ir nekartėja.

Vis dėlto, kaip ir kiekviena veislė, „Koroljeva Anna“ turi savų niuansų. Pagrindinis trūkumas – didelis jautrumas dirvos temperatūrai. Pasodinus į per šaltą žemę, daigai pasirodo netolygiai, o krūmai būna silpni ir prasčiau derantys.

Norint stabilaus augimo, teks skirti daugiau dėmesio tręšimui – būtina subalansuoti maisto medžiagas, kad bulvės augtų tolygiai. Be to, ši veislė ypač mėgsta drėgmę žydėjimo laikotarpiu: jei vandens trūks, gumbai neįgis reikiamos masės.

Patyrę daržininkai pataria neskubėti sodinti „Koroljeva Anna“ bulvių, kol dirva neįšils bent iki 10–12 °C. Jei mėnuo pasitaikys sausas ir be lietaus, pasėlius reikėtų palaistyti bent kartą per savaitę. Taip išvengsite pagrindinių veislės trūkumų ir galėsite džiaugtis gausiu, kokybišku derliumi.