Sunku patikėti, bet 90 proc. mėsos sudėtyje tampa beveik prabanga įprastoje parduotuvėje

Ant parduotuvės lentynos daugelis dešrų ir vyniotinių atrodo panašiai, tačiau jų kokybė gali skirtis kardinaliai. Geros kokybės šutintai šoninei, kumpiui ar nugarinei svarbiausia – kuo didesnis mėsos kiekis. Aukštesnės kokybės gaminiuose specialistai rekomenduoja ieškoti bent 90–95 proc. mėsos ir labai paprasto priedo rinkinio: druska ir prieskoninės žolelės.

Kuo ilgesnis sudedamųjų dalių sąrašas, tuo didesnė tikimybė, kad gaminyje rasite užpildų ir medžiagų, kurios gerina išvaizdą ar skonį, bet ne kokybę. Verta būti ypač atidiems, jei sudėtyje nurodyta mechaniniu būdu atskirta mėsa (MOM), taip pat sojų baltymai, krakmolas, miltai ar želatina – tai pigūs, tūrį didinantys priedai, kurie dažnai neprisideda prie maistinės vertės.

Ypatingo atsargumo reikia renkantis dešreles ir labai pigias dešras ar vyniotinius. Būtent šiuose gaminiuose dažniausiai būna daug druskos, konservantų ir skonio stipriklių, bet nedaug tikros mėsos. Prastos kokybės gaminiuose neretai naudojami ir dažikliai, dėl kurių gaminys atrodo stipriau rūkytas, nei yra iš tikrųjų.

Norint greitai įvertinti mėsos gaminio kokybę, galima vadovautis paprasta schema: Pirmiausia patikrinkite mėsos procentinę dalį – kuo ji didesnė, tuo geriau. vertinkite sudėties ilgį – rinkitės gaminius su kuo trumpesniu ingredientų sąrašu. Atkreipkite dėmesį į galimai žalingus priedus, tokius kaip E250, E450, E451, E621.

Priedai, kurių geriau vengti: ką jie daro organizmui?

Vienas labiausiai specialistų kritikuojamų mėsos gaminiuose naudojamų priedų – natrio nitritas (E250). Tai sintetinis konservantas, naudojamas mėsai sūdyti ir ilgiau išlaikyti: jis suteikia rausvą spalvą, būdingą skonį ir prailgina galiojimo laiką. Tačiau šis junginys yra siejamasi su galimu kancerogeniniu poveikiu – virškinamajame trakte iš jo gali susidaryti nitrozaminai, laikomi potencialiai pavojingais sveikatai.

Perteklinis natrio nitrito vartojimas sietinas ir su kitais nepageidaujamais padariniais: gali pasireikšti virškinimo sutrikimai, galvos skausmai, svaigimas, silpnumas, dėmesio koncentracijos problemos. Ypač jautrūs šiam junginiui yra maži vaikai, nes natrio nitritas gali sąveikauti su tam tikra vaikų hemoglobino forma. Dėl šios priežasties gaminiai su E250 nerekomenduojami kūdikių mitybai.

Etiketėje taip pat verta ieškoti fosfatų (E450, E451). Jų paskirtis – surišti vandenį ir pagerinti tekstūrą, kad gaminys atrodytų sultingesnis ir sunkesnis. Tačiau fosfatų perteklius gali sutrikdyti kalcio ir fosforo apykaitą, apsunkinti inkstų veiklą, didinti kraujospūdį ir skatinti svorio augimą, ypač jei dažnai valgoma ir kitų panašiai konservuotų produktų.

Kita priedų grupė, kurios nereikėtų naduoti, – nitratai ir nitritai, dedami į perdirbtą mėsą. Natūraliai jų yra raudonoje mėsoje, tačiau papildomas kiekis vyniotiniuose ir dešrose didina riziką, kad virškinimo metu susidarys nepageidaujami junginiai. Dėl to rekomenduojama perdirbtą mėsą valgyti tik retkarčiais, bet ne kasdien.

Dažnas mėsos gaminių priedas – natrio glutamatas (E621). Tai teisiškai leidžiamas skonio stipriklis, tačiau dalis žmonių po jo vartojimo jaučia galvos skausmus, silpnumą, bendrą negalavimą. Jo buvimas paprastai rodo, kad natūralus mėsos skonis buvo gerokai „patobulintas“, o tai nesiderina su paprastu ir natūraliu gaminio charakteriu.

Jei etiketėje matote ilgą priedų sąrašą – MOM, dažikliai, tirštikliai, aromatai, emulsikliai ir daugybė „E“ – tai aiškus ženklas, kad gaminys yra stipriai perdirbtas. Tokiais atvejais geriausia jį padėti atgal į lentyną ir paieškoti paprastesnės sudėties gaminio arba rinktis namuose paruoštas alternatyvas.

Kodėl naminiai mėsos gaminiai geresni?

Naminė vyniotinė ar kepta mėsa, pavyzdžiui, keptas nugarinės gabalas, – tai būdas gardžioms sumuštinių riekėms be sintetinių konservantų. Pakanka gero mėsos gabalo, druskos ir mėgstamų prieskonių: rozmarino, mairūno, česnako, rūkytos paprikos. Iškepus, atvėsinus ir plonai supjausčius, tokia mėsa sėkmingai pakeičia parduotuvinį kumpį, o jūs pilnai kontroliuojate sudėtį: druskos kiekį, riebalų tipą ir prieskonius.

Naminiai gaminiai gali būti labai įvairūs: kepamas kumpis, virta namų šonkaulinė ar lengvai brandinta mėsa. Namuose taip pat galima pasigaminti sveikesnių dešrų ar vyniotinių, kurių sudėtyje bus tik mėsa, natūralūs prieskoniai ir druska.

Naminės mėsos privalumas – ne tik tai, kad joje nėra E250 ar fosfatų. Dažniausiai ji ruošiama paprastesniu būdu, be intensyvaus rūkymo aukštoje temperatūroje, kuris gali lemti nepageidaujamų junginių susidarymą dūmuose. Jei renkatės namų rūkymą, verta laikytis nuosaikios temperatūros, naudoti kokybišką medieną ir neilginti proceso be reikalo.

Kitas didelis naminių mėsos gaminių pliusas – universalumas. Tas pats keptos mėsos gabalas tinka ir kaip vyniotinis sumuštiniams, ir kaip priedas salotoms ar kelių dienų pietų pagrindas. Taip lengviau sumažinti pakuotėse parduodamų, stipriai perdirbtų produktų vartojimą, neatsisakant pamėgtų skonių ir patogumo.