Tučtuojau išmeskite tokias bulves: vienas ženklas rodo, kad valgyti gali būti pavojinga

Tačiau ne viskas taip paprasta. Pasak sveikatos specialistų, net nedidelis spalvos pokytis gali būti įspėjimas, kad bulvė jau tampa nebe maistas, o rizika.

Žalsva bulvės odelė – tai ne tik estetikos klausimas. Toks atspalvis reiškia, kad bulvėje pradėjo kauptis solaninas, natūralus toksinas, kurio perteklius gali būti pavojingas. Žaliavimas vyksta, kai bulvės laikomos šviesoje – tuomet jos gamina chlorofilą, kuris savaime nekenksmingas, tačiau kartu su juo aktyvėja ir solanino sintezė.

Kartais žalsvas sluoksnis matomas tik nulupus odelę, todėl vizualiai sveika bulvė gali slėpti problemą viduje. Jei po žievele matomas aiškus žalias atspalvis, geriausia tokią bulvę nedelsiant atidėti į šalį.

Kas yra solaninas ir kokią grėsmę jis kelia?

Solaninas – tai glikoalkaloidas, kurį bulvės natūraliai gamina apsigindamos nuo kenkėjų, grybelių ir kitų aplinkos veiksnių. Mažomis koncentracijomis jis nekenkia, bet laikymo sąlygoms pablogėjus, jo lygis bulvėje gali išaugti dešimtis ar net šimtus kartų.

Per didelis solanino kiekis žmogaus organizmui gali sukelti:

• pykinimą,
• stiprius skrandžio ar pilvo skausmus,
• žarnyno sudirginimą,
• galvos svaigimą ar net traukulius.

Tai toksinas, galintis veikti nervų sistemą ir virškinamąjį traktą. Apsinuodijimai solaninu nėra dažni, tačiau gali būti labai rimti, ypač vaikams, senjorams ar jautresniems žmonėms.

Kodėl paprastas lupimas nepadeda?

Daug kas mano, kad nulupti pažaliavusią bulvę pakanka. Deja, tai klaidingas įsitikinimas. Nors didžioji solanino dalis kaupiasi po odele, vien tik nulupimas pašalina tik trečdalį pavojingos medžiagos. Likusi dalis lieka bulvės viduje.

Dar blogiau tai, kad solaninas atsparus karščiui, jis nesuyra nei verdant, nei kepant, nei skrudinant. Tai reiškia, kad pavojus išlieka net ir po įprasto terminio apdorojimo.

Kada bulvę reikia mesti be gailesčio?

Yra keli atvejai, kai bulvė jau nebetinkama vartoti:

• jei žalsva vieta maža – galima ją nupjauti, o likusią dalį sunaudoti;
• jei žalia yra didesnė bulvės dalis – bulvę reikia išmesti;
• jei bulvė pažaliavusi ir sudygusi – rizika ypač didelė, tokių vartoti nevalia.

Skirtingai nei estetiniai trūkumai, solaninas – tai cheminė medžiaga, kelianti realų pavojų sveikatai. Tokios bulvės neturi patekti ant stalo.

Kaip išvengti solanino kaupimosi?

Prevencija paprasta ir veiksminga:

• Laikykite bulves tamsioje, sausoje vietoje, kur nepasiekia saulės šviesa.
• Palaikykite optimalią temperatūrą – 6–10 °C.
• Nelaikykite jų šaldytuve – per šalta aplinka skatina cukrų kaupimąsi, kuris taip pat nėra palankus.
• Venkite plastikinių maišų – geriau rinktis drobinius arba popierinius.
• Reguliariai tikrinkite atsargas ir pašalinkite daigines ar žaliuojančias bulves.

Svarbu suprasti, kad solaninas yra ne vien bulvėse, jo galima rasti ir pomidoruose ar baklažanuose, bet tik bulvėse šis toksinas gali pasiekti pavojingą koncentraciją dėl ilgo netinkamo laikymo.

Žalios bulvės tai ne tik nekaltas spalvos pokytis, o aiškus sveikatos signalas. Toks gumbas gali atrodyti gerai, bet viduje slėpti nematomą riziką. 

Nors išmesti maisto niekas nenori, šiuo atveju geriau apsisaugoti, nei rizikuoti. Viena nereikšminga iš pažiūros bulvė gali lemti rimtą apsinuodijimą, tad būkite budrūs ir išmintingi.