20 metų darbo rezultatai: Kinijoje atrastas įspūdingas 12 metrų ilgio dinozauras Chušanozauras

Šis radinys dar kartą patvirtina, kad Kinija tampa vienu svarbiausių pasaulio regionų, kuriame nuolat iškyla vis naujų ir netikėtų praeities gyvybės liudininkų. Naujasis dinozauras pavadintas Chušanozauras, o jo vardas reiškia Chu Šano kalnų driežą. Tai nėra atsitiktinumas, nes būtent šiose vietovėse buvo aptikti jo kaulai. 

Ši rūšis galėjo pasiekti net iki dvylikos metrų ilgį, todėl tikrai paliko įspūdį, nors pasaulio rekordininkams dar neprilygo. Kinijoje pastaraisiais metais vis dažniau randama didžiųjų žolėdžių dinozaurų liekanų, todėl šis atradimas įsilieja į platesnį paleontologinių tyrimų kontekstą.

Chu Šano kalnai yra Šansi provincijoje. Tai ne tik religinė ir kultūrinė taoizmo erdvė, bet ir viena iš sudėtingiausių vietų pasaulyje mėgstantiems kalnų žygius. Būtent čia, šventuose kalnuose, slypėjo dinozauro liekanos, kurios buvo paslėptos milijonus metų ir laukė, kol bus atrastos žmonių rankomis.

Radinio vieta ir sudėtingi kasinėjimai

Chušanozauro liekanos buvo aptiktos vangmen uolienų formacijoje, Huqiu karjere, šalia Dongshi kaimelio. Ši vieta yra Guangksi Zhuang autonominiame regione, pietinėje Kinijos dalyje. 

Tyrėjams teko susidurti su itin dideliais iššūkiais, nes kaulai buvo labai išsklaidyti. Spėjama, kad dar prieš milijonus metų juos galėjo išnešioti plėšrūnai, maitėdos ar tekantis vanduo.

Dėl tokios situacijos atradimas pareikalavo daug kantrybės ir laiko. Dinozauro kaulų fragmentai buvo renkami net daugiau kaip dvidešimt metų, tai nuo 2002-ųjų iki pat šių dienų. Nepaisant to, manoma, kad visi surinkti fragmentai galėjo priklausyti vienam ir tam pačiam individui. Tai atskleidžia, kokia sudėtinga buvo ši archeologinė ekspedicija ir kokio kruopštumo reikėjo, kad būtų atkurta šio milžino istorija.

Tyrinėjant senovės gyvūnų liekanas, dažnai tenka susidurti su tuo, jog atradimai nebūna vientisi. Vis dėlto būtent šis radinys suteikė daug informacijos apie ankstyvuosius didžiuosius žolėdžius dinozaurus, gyvenusius Azijoje. Kiekviena atrasta kaulo dalis yra tarsi dėlionės fragmentas, padedantis atkurti priešistorinį pasaulį.

Naujojo dinozauro laikotarpis

Chušanozauras buvo oficialiai pripažintas ir aprašytas tik šiais metais. Tai stambus žolėdis dinozauras, priklausęs zauropodų grupei, o jo ilgis siekė apie dvylika metrų. Mokslininkai nustatė, kad šis gyvūnas gyveno ankstyvosios juros laikotarpiu, taigi yra vienas pirmųjų tokio dydžio zauropodų, egzistavusių pasaulyje.

Tiksli vangmen uolienų formacijos amžiaus data nėra galutinai nustatyta. Tyrėjai sutaria, kad ji susijusi su ankstyvąja arba vidurine jūra, todėl chušanozauras galėjo gyventi prieš maždaug 200 ar 250 mln.  metų. Tokios išvados grindžiamos ir kitų šioje vietovėje aptiktų gyvūnų liekanomis, tarp jų vandens organizmų, kurie galėjo egzistuoti tuo pačiu laikotarpiu.

Šis naujas radinys priskiriamas euzauropodams, tai ankstyviesiems dideliems dinozaurams, paplitusiems Azijoje juros laikotarpiu. Tai rodo, kad Kinija buvo itin svarbi šių gyvūnų evoliucijos vieta. Pirmasis euzauropodas, pavadintas Jingia dongksingensis, buvo rastas vėlyvosios jūros laikų Dongksing formacijoje, todėl dabartinis atradimas papildo bendrą dinozaurų raidos paveikslą.

Dinozauro aptikimo svarba

Chušanozauro atradimas dar kartą įrodo, jog dinozaurų pasaulis tebėra kupinas paslapčių. Dvylikos metrų ilgio žolėdis iš Kinijos atskleidžia ne tik naujų faktų apie juros laikotarpio gyvūnus, bet ir parodo, kokio masto dar galime tikėtis atradimų. Tiek patys radiniai, tiek jų tyrimai praturtina mūsų supratimą apie priešistorę.

Šis dinozauras tapo ne tik moksline sensacija, bet ir kultūriniu simboliu, nes jo vardas siejasi su šventais Chu Šano kalnais. Tai primena, kad gamta ir istorija dažnai persipina, o archeologiniai radiniai tampa tiltu tarp praeities ir dabarties. Kiekvienas toks atradimas suteikia galimybę pažvelgti į milijonus metų menančią istoriją, kuri vis dar slepia daugybę paslapčių.