Raudonoji planeta atskleidė šokiruojančią tiesą: Marsas slepia milijardų metų senumo katastrofos padarinius

Tačiau nauji tyrimai rodo, kad jo viduje slypi paslaptys, primenančios chaotišką Saulės sistemos jaunystę. Mokslininkai lygina Marso sandarą su sluoksniuotu pyragu, kuriame tarp minkštų sluoksnių pasitaiko kietas riešutas. 

Šis riešutas, tai milijardus metų išlikę didžiuliai uolienų fragmentai, susiformavę ankstyvųjų kosminių katastrofų metu. Analizuodami seismines bangas, tyrėjai aptiko, kad planetos mantijoje plūduriuoja milžiniški senosios plutos luitai. Tai geologinės fosilijos iš laikų, kai Saulės sistema dar tik formavosi.

„InSight“ misijos atradimai

Didelę pažangą tyrimuose suteikė NASA misija „InSight“, kuri 2018 - 2022 metais fiksavo Marso drebėjimus. Nors planeta atrodo rami, ji kartkartėmis sudreba nuo vidaus judesių ar meteoritų smūgių. Šie virpesiai, keliaudami per planetos gelmes, atskleidė jos struktūrą. 

Londono Imperatoriškojo koledžo mokslininkų komanda išanalizavo aštuonis ryškesnius drebėjimus ir padarė išvadą, kad po Marso pluta slypi iki keturių kilometrų skersmens senoviniai blokai, apsupti mažesnių fragmentų. 

Jie liudija laikotarpį, kai galingi smūgiai pavertė paviršių milžinišku magmos vandenynu. Kai lava sustingo, susidarė įvairios cheminės sudėties sluoksniai, kuriuos uždengė nauja pluta. Žemėje tokie pėdsakai būtų seniai išnykę dėl tektoninių plokščių judėjimo, bet Marsas, neturėdamas tokios dinamikos, juos išsaugojo.

Užšaldyta planeta

Marso vidus rodo, kad ši planeta gyvena sulėtintu ritmu. Tai leidžia mums matyti išlikusias ankstyvojo Saulės sistemos laikotarpio liekanas. Žemė ir Marsas pradėjo panašiai, tačiau jų keliai išsiskyrė. Žemė išlaikė aktyvią geologiją, nuolat atsinaujinančius sluoksnius ir sukūrė sąlygas gyvybei. 

Marsas liko sustingęs, su negyva pluta ir mantija, kurioje tebesislepia senovinės paslaptys. Šie atradimai svarbūs ne tik Marso tyrimams. Lygindami jo vidaus sandarą su Žeme, mokslininkai gali daugiau sužinoti ir apie kitas artimas planetas, tokias kaip Venera ar Merkurijus. 

Jų seismologija vis dar menkai ištirta, todėl Marso pavyzdys gali parodyti, kokių staigmenų jose galime rasti. Tai atskleidžia, kad planetų evoliucija gali būti labai skirtinga, tai nuo Žemės nuolatinio virsmo iki Marso stagnacijos.

Pamoka iš raudonosios planetos

Marsas primena, kad nėra vieno visoms uolinėms planetoms galiojančio scenarijaus. Vienos jų keičiasi nuolat, kitos sustingsta ir tampa savotiškais geologiniais archyvais. Raudonoji planeta saugo ne tik akmeninius fragmentus, bet ir perspėjimą, kad kosminė geologija dažnai yra chaotiškų ir brutalių įvykių pasekmė.

Marso vidaus tyrimai parodė, kad šios planetos gelmėse slypi pasakojimai apie ankstyvąją Saulės sistemą. Nors šiandien ji atrodo užgesusi, jos viduje vis dar galima rasti užšaldytų katastrofų pėdsakų. 

Tai leidžia geriau suprasti ne tik Marso istoriją, bet ir kitų planetų raidą, atskleidžiant, jog kosminė evoliucija yra sudėtinga, daugiasluoksnė ir kupina netikėtumų.