Ar tai seniausias objektas visoje Visatoje? Keistas šviesos taškas verčia perrašyti istoriją

Atrasta švytinti dėmelė, pavadinta „QSO1“, matoma laikotarpyje vos po 600 milijonų metų nuo Didžiojo sprogimo. Tyrėjų duomenimis, tai gali būti juodoji skylė, kurios masė prilygsta maždaug 50 mln. mūsų Saulės. Jei ši hipotezė pasitvirtins, tai bus reikšmingas atradimas, parodantis, jog pirmykštės juodosios skylės galėjo atsirasti vos pradėjus kurtis Visatai.

Tokio masto objektas ankstyvame kosmoso etape prieštarauja daugeliui dabartinių paaiškinimų. Mokslininkai visada manė, kad juodosios skylės galėjo atsirasti iškart po pirmųjų žvaigždžių ir galaktikų gimimo, bet dabar atrodo, kad jų susiformavimas galėjo įvykti dar greičiau.

Kas tie „mažieji raudoni taškai“?

„Džeimso Webbo“ teleskopas jau atrado šimtus vadinamųjų „mažųjų raudonų taškų“. Tai labai nutolę šviesos šaltiniai, kurių spinduliai išsitempė į raudonąją spektro dalį dėl Visatos plėtimosi. Šie taškai matomi laikotarpyje, kai pirmosios žvaigždės ir galaktikos pradėjo prasiskverbti pro tankų rūką, dengusį ankstyvąją Visatą.

Iki šiol buvo neaišku, kas slypi už šių taškų, ar tai žvaigždžių spiečiai, ar jaunos juodosios skylės. Išskirtinis „QSO1“ atvejis padėjo žengti žingsnį į priekį. Jo šviesa sustiprinta gravitacinio lęšiavimo reiškinio, kai didžiulis tarp mūsų ir objekto esantis žvaigždžių telkinys veikia kaip kosminis padidinamasis stiklas. Tai leido tyrėjams daug tiksliau išmatuoti šio objekto savybes.

Analizė parodė, kad „QSO1“ negali būti vien žvaigždžių spiečius. Jo judėjimo kreivė aiškiai rodo milžinišką masę centre, tai būtent juodąją skylę. Įdomiausia tai, kad pati ją supanti galaktika yra labai maža, todėl ši juodoji skylė atrodo „nuoga“, be įprastai didelės aplinkos.

Iš kur tokia juodoji skylė?

Yra keli galimi paaiškinimai. Viena teorija teigia, kad tokios skylės susidarė iš milžiniškų dujų debesų, kurie sugriuvo į save ir taip suformavo vadinamąsias tiesioginio „kolapso“ juodąsias skyles. Kita hipotezė, jog tai pirmykštės juodosios skylės, atsiradusios vos per pirmąją sekundę po Didžiojo sprogimo.

Abi idėjos turi savų problemų. Pirmykštės juodosios skylės turėtų būti mažesnės, o tiesioginio „kolapso“ atveju būtų matoma daugiau ultravioletinės šviesos. Gali būti, kad „QSO1“ labai greitai augo, pritraukdamas aplink esančią materiją.

Kodėl tai svarbu mums?

Šis atradimas dar laukia patvirtinimo, bet jis gali pakeisti mūsų supratimą apie Visatos pradžią. Jei juodosios skylės atsirado pirmiau už galaktikas, tai reikštų, kad būtent jos buvo pamatas, aplink kurį formavosi pirmieji žvaigždžių telkiniai.

„Džeimso Webbo“ kosminis teleskopas ir toliau stebės šiuos paslaptingus raudonus taškus. Kiekvienas naujas duomenų rinkinys gali suteikti atsakymus į klausimus apie tai, kaip gimė mūsų Visata. Nesvarbu, ar „QSO1“ taps pirmu tiesioginiu pirmykštės juodosios skylės įrodymu, jau dabar aišku, kad šie stebėjimai praturtins mūsų supratimą apie kosmoso aušrą.