Dangus tapo didžiausiu žmonijos pavojumi: silpnas Žemės magnetinis laukas pakeitė mūsų protėvių gyvenimą

Šį laikotarpį mokslininkai vadina „Laschampso“ įvykiu. Jis vyko paskutinio ledynmečio pabaigoje ir sukėlė didelių aplinkos pokyčių. Šiandien tyrinėtojai aiškinasi, kaip tuometinės sąlygos paveikė žmonių elgesį ir kokių priemonių jie ėmėsi, kad išgyventų.

Naujausi tarpdisciplininiai tyrimai rodo, jog silpnas magnetinis laukas ne tik leido į atmosferą patekti daugiau spinduliuotės, bet ir galėjo paskatinti ankstyvąsias kultūrines inovacijas, pavyzdžiui, specialių drabužių, mineralinių dažų ar pastogių naudojimą.

Silpnėjantis magnetinis skydas

Paprastai Žemės magnetinis laukas veikia kaip skydas, saugantis mus nuo Saulės vėjų ir ultravioletinės spinduliuotės. Tačiau „Laschampso“ laikotarpiu jo stiprumas sumažėjo iki mažiau nei dešimtadalio dabartinio. Magnetiniai poliai kėlėsi iš vietos, o laukas suskilo į kelis silpnus centrus.

Dėl to atmosfera tapo neįprastai permatoma radiacijai. Modeliai rodo, kad tuo metu pašvaistės, kurios dabar matomos tik poliarinėse srityse, galėjo šviesti netoli pusiaujo. Dangus buvo įspūdingas, bet kartu pavojingas.

Šis reiškinys buvo ne visai magnetinių polių apsivertimas, bet trumpalaikė, chaotiška fazė. Tokie įvykiai pasikartoja Žemės istorijoje ir gali turėti didelę įtaką tiek klimatui, tiek gyvybei.

Pasekmės žmonėms

Padidėjusi radiacija reiškė didesnę riziką odai, regėjimui ir net vaisiaus vystymuisi. Kad apsisaugotų, žmonės galėjo rinktis gyvenimą urvuose ar dengti kūną storesniais drabužiais. Kitas būdas buvo naudoti mineralinę ochros medžiagą, kuri veikė kaip natūrali apsauga nuo saulės.

Archeologiniai radiniai rodo, kad būtent šiuo metu Europoje išaugo ochros naudojimas, o tai galėjo būti reakcija į aplinkos pavojus. Tuo pačiu laikotarpiu šiuose regionuose gyveno tiek neandertaliečiai, tiek ankstyvieji Homo sapiens. Skirtingos žmonių grupės galėjo skirtingai reaguoti į tuos pačius iššūkius.

Vis dėlto svarbu pabrėžti, kad vien tik magnetinio lauko pokyčiai nebuvo vienintelis veiksnys. Jie greičiausiai buvo dalis platesnio aplinkos spaudimo, kuris skatino žmonių išradingumą ir naujų gyvenimo būdų atsiradimą.

Mokslininkų bendradarbiavimas

Tyrimas, paskelbtas žurnale „Science Advances“, apjungė archeologus ir geofizikus. Nors pradžioje jų požiūriai skyrėsi, bendras darbas parodė, kad tokia partnerystė gali atnešti svarbių atradimų.

Archeologai įpratę tirti praeities klimato poveikį, o geofizikai Saulės aktyvumą ir Žemės magnetinį lauką. Sujungus šias žinias paaiškėjo, kad kosminis oras gali turėti tiesioginės įtakos žmogaus gyvenimui.

Tyrėjai pabrėžia, kad „Laschampso“ įvykis nebuvo vienkartinis. Panašių magnetinių trikdžių istorijoje pasitaikė ir jie gali pasikartoti ateityje. Suprasdami, kaip mūsų protėviai reagavo prieš dešimtis tūkstančių metų, galime geriau pasirengti naujiems iššūkiams.

Istorijos reikšmė

„Laschampso“ laikotarpis primena, kad žmogaus gyvenimą veikia ne tik klimatas ar ištekliai, bet ir kosminiai procesai. Radiacijos padidėjimas privertė mūsų protėvius tapti kūrybiškesniais, ieškoti apsaugos ir prisitaikyti prie pavojingų sąlygų.

Ši istorija atskleidžia, kad net ir nematomi gamtos veiksniai gali formuoti kultūrą bei technologijas. Tai pamoka, kad ateityje panašūs reiškiniai gali turėti įtakos ne tik aplinkai, bet ir mūsų socialiniam gyvenimui.