Netikėtas NASA mokslininkų atradimas Marse verčia perrašyti planetų evoliucijos teorijas

Būtent jų dėka mokslininkai atrado tai, ko iki šiol niekas nesitikėjo, tai kietą Marso vidinį branduolį. Šis atradimas prieštarauja ankstesnėms prielaidoms, kad Marso šerdis yra minkšta ir vientisai skysta. 

Iki šiol manyta, kad planetos gelmės dėl sudėtyje esančių lengvųjų elementų, tokių kaip siera, deguonis ar anglis, niekada nepasiektų tokios temperatūros, kad šerdis galėtų sukietėti. Tačiau naujieji duomenys rodo ką kita, tai maždaug 600 kilometrų skersmens darinys slepiasi pačioje Marso širdyje.

Šis netikėtas radinys ne tik praplečia žinias apie Marsą, bet ir kelia naujų klausimų apie planetų formavimąsi bei evoliuciją. Supratimas apie tai, kodėl Marsas neteko savo magnetinio lauko, gali suteikti raktą į platesnį Žemės tipo planetų raidos suvokimą.

Kaip buvo padarytas atradimas?

„InSight“ aprūpintas jautriu seismometru, kuris fiksavo bangas, sklindančias per Marsą drebėjimų ar meteoritų smūgių metu. Šios bangos skirtingai reaguoja į įvairaus tankio medžiagas, todėl jų analizė leidžia atskleisti planetos sandarą. 

Mokslininkai pasitelkė 23 aiškius signalus iš didesnių smūgių ir taikė metodikas, paprastai naudojamas Žemės seisminiams tyrimams, kad atskirtų, kokiu keliu bangos keliavo per planetos gelmes.

Bangų pavadinimai atspindi jų kelią, tai pavyzdžiui, „PKiKP“ bangos praeina mantiją, išorinį branduolį, atsispindi nuo vidinio branduolio ribos ir grįžta atgal. Tokios bangos buvo užfiksuotos Marse, o jų buvimas yra stiprus įrodymas, kad egzistuoja kieta šerdis. Be to, duomenys parodė ir kitus bangų tipus, kurie papildomai patvirtina šią išvadą.

Kuo Marsas skiriasi nuo Žemės?

Abiejų planetų branduoliai daugiausia sudaryti iš geležies, tačiau Marse yra daugiau lengvųjų elementų. Tai teoriškai turėjo sumažinti kietėjimo temperatūrą, todėl iki šiol buvo manoma, kad Marso branduolys negali kristalizuotis. Šis naujas atradimas verčia iš naujo vertinti modelius, aprašomus temperatūros, slėgio bei elementų sąveikos sąlygas.

Skirtumas tarp Žemės ir Marso branduolio yra itin svarbus aiškinantis, kodėl Žemė iki šiol turi stiprų magnetinį lauką, o Marsas jį prarado. Žemėje branduolio kristalizacija palaiko vadinamąjį „dinamo“ efektą, kuris generuoja magnetinį lauką. Marse procesai vyksta kitaip ir tai lėmė, kad planetos apsauga nuo kosminės radiacijos išnyko.

Reikšmė ateities tyrimams

Marso kieto branduolio atradimas yra tik pirmas žingsnis. Dabar reikia naujų modelių, kurie paaiškintų, kokiomis sąlygomis jis galėjo susiformuoti. Tokie tyrimai padės ne tik geriau suprasti Marso praeitį, bet ir atskleisti bendresnius dėsningumus apie uolėtąsias planetas.

Atradimas gali turėti ir platesnę reikšmę, tai nuo supratimo apie sąlygas, kurios leidžia planetoms išlaikyti magnetinį lauką, iki klausimų apie gyvybės galimybes kitur kosmose. Jei sužinosime, kodėl Marsas prarado savo apsaugą, lengviau suprasime, kas gali nutikti panašioms planetoms.

NASA „InSight“ misija parodė, kad net vienas aparatas vienoje vietoje gali pakeisti mūsų supratimą apie planetos vidų. Kietas Marso branduolys tapo netikėta mįsle, kuri gali priversti mokslininkus iš naujo perrašyti planetų evoliucijos scenarijus. 

Šis atradimas dar kartą primena, kad net artimiausi mūsų kaimynai Saulės sistemoje slepia daugybę paslapčių, o jų pažinimas gali padėti geriau suprasti ir mūsų pačių planetą.