Atradimas, galintis pakeisti viską: iš tarpžvaigždinės kometos liejasi vanduo, ar Visatoje knibžda gyvybė?

Mokslininkai mano, kad šis atradimas keičia mūsų supratimą apie gyvybės atsiradimo galimybes visatoje. Jei vanduo ir jo cheminiai junginiai egzistuoja kitose žvaigždžių sistemose, tai reiškia, jog sąlygos gyvybei gali būti daug labiau paplitusios, nei anksčiau manyta.

Kometa 3I/ATLAS tapo nauju raktu į paslaptingą tarpžvaigždinį pasaulį. Jos elgesys ir cheminė sudėtis rodo, kad procesai vykstantys toli nuo Saulės labai panašūs į tuos, kurie vyksta mūsų kosminėje kaimynystėje.

Vandens pėdsakai iš kito pasaulio

Naudodami NASA „Swift“ observatoriją, mokslininkai pirmą kartą aptiko aiškų vandens buvimo ženklą, tai ultravioletinę spinduliuotę, rodančią hidroksilo (OH) daleles. Tai šalutinis vandens formavimosi produktas, kuris išsiskiria tada, kai ledas tirpsta dėl saulės šviesos.

Šis atradimas svarbus todėl, kad iki šiol tokie signalai buvo aptinkami tik mūsų Saulės sistemos kometose. Tai leidžia tiesiogiai palyginti tarpžvaigždinės kometos sudėtį su vietinėmis, o tai suteikia unikalią galimybę tyrinėti, kaip formuojasi planetos ir organiniai junginiai visoje galaktikoje.

Kosminis vandens šaltinis

Tyrėjai nustatė, kad 3I/ATLAS praranda apie 40 kilogramų vandens per sekundę, tai panašiai tiek pat, kiek išskiria galina priešgaisrinė šlanga. Tokiam kiekiui išgarinti aktyvi turi būti bent 8 proc. kometos paviršiaus, tai gerokai daugiau nei įprastai matoma vietinėse kometose.

Mokslininkai spėja, kad didelis aktyvumas gali būti susijęs ne tik su pačiu paviršiumi, bet ir su mažais ledo gabalėliais, sklendžiančiais aplink kometą. Kai šie gabalai sušyla, jie išleidžia garus, sukuriančius įspūdingą vandens debesį, kuris primena kosminį fontaną.

Kilmė yra iš giliausių Galaktikos vietų

Manoma, kad 3I/ATLAS susiformavo pačiame Paukščių Tako centre, o vėliau buvo išmesta iš savo žvaigždžių sistemos dėl stiprių gravitacinių trikdžių. Tai galėjo įvykti, kai pro jos žvaigždę praskriejo kita, sukeldama milžinišką traukos efektą.

Nuo to laiko kometa keliavo milijardus metų per tarpžvaigždinę erdvę, kol atsitiktinai pateko į mūsų Saulės sistemos apylinkes. Mokslininkai mano, kad ji gali būti net senesnė už pačią Saulę, todėl jos tyrimai suteikia vertingų žinių apie ankstyvąją visatos istoriją.

Ateities stebėjimai ir naujos viltys

Šiuo metu kometa dingo iš matymo lauko, tačiau astronomai prognozuoja, kad lapkričio viduryje ji vėl taps matoma. Tai suteiks galimybę sekti jos aktyvumą ir pamatyti, kaip ji reaguoja artėdama prie Saulės.

3I/ATLAS įrodė, kad net tolimiausi tarpžvaigždiniai objektai gali turėti tas pačias gyvybei būtinas medžiagas kaip ir Žemė. Tai dar vienas priminimas, kad mūsų galaktikoje gali būti daugybė vietų, kur prasideda istorijos, panašios į mūsų pačių.