Smegenys keičia formą: mokslininkai rado ženklą, kuris išduoda artėjančią demenciją dar iki simptomų

Pokyčiai, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti nereikšmingi, iš tiesų slepia vertingą informaciją apie protinės veiklos silpnėjimą. Tyrėjai iš Kalifornijos universiteto Irvine miestelyje ir Ispanijos „“La Lagunos“ universiteto nustatė, jog senstant keičiasi ne tik smegenų dydis, bet ir forma. 

Šie pokyčiai gali būti glaudžiai susiję su gebėjimu mąstyti, prisiminti ir spręsti problemas. Tai atveria galimybę anksčiau nustatyti demencijos požymius ir laiku pradėti prevenciją. Pasak mokslininkų, tokie formos pokyčiai gali tapti nauju būdu diagnozuoti demenciją ankstyvose stadijose. 

Analizuodami daugiau nei du su puse tūkstančio magnetinio rezonanso tyrimų, jie pastebėjo aiškius skirtumus tarp sveikų žmonių ir tų, kurių kognityviniai gebėjimai jau silpnėjo. Šie atradimai suteikia pagrindo tikėtis, kad smegenų geometrija taps nauju medicinos įrankiu.

Kaip keičiasi smegenys senstant?

Tyrimas atskleidė, kad ne visos smegenų sritys sensta vienodai. Kai kurios sritys, ypač esančios galinėje galvos dalyje, traukiasi labiau, o tai dažnai siejama su prastesniais loginio mąstymo testų rezultatais. Šis procesas gali būti tylesnis nei akivaizdus smegenų audinio mažėjimas, tačiau jo poveikis yra itin reikšmingas. 

Mokslininkai pabrėžia, kad tai ne tik tūrio klausimas. Svarbu, kaip smegenų paviršius keičiasi trimatėje erdvėje, nes net menkiausi formos pakitimai gali daryti įtaką įvairių sričių tarpusavio sąveikai. Tokie duomenys rodo, kad žmogaus smegenys yra sudėtingas, nuolat besikeičiantis organas, kurio pokyčiai atspindi bendrą psichinę būklę.

Entorinalinė žievė yra Alzheimerio ligos pradžia

Tyrėjai ypatingą dėmesį skiria entorinalinei žievei, svarbiai atminties sričiai, kuri dažnai pirmoji pažeidžiama Alzheimerio ligos metu. Manoma, kad senėjimo metu kintanti smegenų forma gali daryti spaudimą šiai jautriai vietai, taip sudarydama sąlygas ligai vystytis. 

Ši teorija gali paaiškinti, kodėl būtent čia prasideda pirmieji ligos požymiai. Neurobiologas Michaelas Yassas teigia, kad senstant smegenys gali pamažu susispausti taip, jog entorinalinė žievė patiria nuolatinį mechaninį stresą. 

Tai galėtų būti vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių nervų ląstelių nykimą. Supratę šį procesą, mokslininkai galėtų sukurti naujus būdus, kaip sustabdyti ar sulėtinti Alzheimerio ligos eigą.

Naujas požiūris į smegenų sveikatą

Tyrimas keičia požiūrį į smegenų senėjimą, tai ne tik tūris, bet ir forma tampa esminiu rodikliu. Smegenų paviršiaus geometrija gali atskleisti subtilius procesus, kurie vyksta dar iki pasireiškiant simptomams. Tai suteikia vilties, kad ateityje ligas bus galima atpažinti kur kas anksčiau.

Pasak M. Yassos, dabar tik pradedame suvokti, kaip smegenų struktūra daro įtaką ligų raidai. Atsakymai, pasak jo, gali būti tiesiog prieš mūsų akis, tai pačioje smegenų formoje. Tai naujas požiūris į žmogaus protą, kuris gali padėti ilgiau išlaikyti aiškų mąstymą ir geresnę gyvenimo kokybę.