Kritinis NASA mokslininkų perspėjimas: naujos misijos gali pakeisti viską, ką žinome apie Visatą

Per artimiausius metus kosmosą pasieks naujos misijos, kurios gali atskleisti net šimtus tūkstančių naujų planetų. Galbūt tarp jų bus ir ta, kuri bus tokia pati kaip mūsų Žemė. Kaip teigia astronomė Aurora Kesseli iš Kalifornijos technologijų instituto, pagrindinis tikslas nėra rasti bet kokią planetą, tai svarbiausia atrasti tokią, kuri primintų Žemę. 

Pasak jos, ankstesni atradimai leido sukurti tikslius duomenų archyvus, tačiau dabar mokslas yra pasirengęs pereiti į naują etapą, tai paiešką pasaulių, kuriuose galėtų egzistuoti gyvybė.

Per tris dešimtmečius nuo pirmųjų egzoplanetų atradimo žmonija sukūrė teleskopus ir technologijas, leidžiančias ne tik matyti šias tolimas planetas, bet ir tirti jų sudėtį. Naujosios misijos leis pažvelgti dar giliau, tai į žvaigždžių sistemas, esančias už tūkstančių šviesmečių.

Naujos misijos, naujos galimybės

Pirmoji iš naujųjų misijų bus Europos kosmoso agentūros „PLATO“, kurios startas planuojamas 2026 metų gruodį. Jos užduotis yra ieškoti mažų, uolėtų planetų, panašių į Žemę, esančių „gyvenamosiose zonose“ aplink savo žvaigždes.

Po metų, 2027-aisiais, NASA paleis „Nancy Grace Roman“ kosminį teleskopą. Jis dirbs kartu su jau veikiančiu „James Webb“ teleskopu ir padės aptikti planetas, kurias galima pamatyti pasitelkus gravitacinį objektyvavimą, tai šviesos iškraipymą, kai ji praeina pro masyvius kūnus. O dar po metų, 2028-aisiais, Kinijos nacionalinė kosmoso agentūra planuoja paleisti misiją „Žemė 2.0“, kuri taip pat ieškos planetų, panašių į mūsų.

Šimtai tūkstančių naujų pasaulių

Mokslininkai prognozuoja, kad šių misijų dėka gali būti aptikta net apie šimtą tūkstančių naujų planetų kandidatų. Nors daugelį jų dar reikės patvirtinti papildomais tyrimais, toks skaičius iš esmės pakeistų mūsų supratimą apie visatą.

Iki 2026 metų pabaigos mokslininkai tikisi paskelbti keletą tūkstančių naujų atradimų. Be to, „Gaia“ misija, kuri itin tiksliai matuoja milijardo žvaigždžių padėtis, greitai pristatys naują katalogą, kuriame bus ir kandidatų į egzoplanetas. Tai leis dar tiksliau nustatyti, kuriose žvaigždžių sistemose verta ieškoti gyvybei tinkamų sąlygų.

Artėjame prie gyvybės paieškų

Jei tikimės pamatyti tikrą „antrąją Žemę“, tai planetą, skriejančią aplink savo „Saulę“ ir turinčią panašų klimatą, tai reikės dar pažangesnių technologijų. Tokia misija jau planuojama „Habitable Worlds Observatory“, kuris bus paleistas ketvirtajame šio amžiaus dešimtmetyje.

Šis teleskopas bus „Hubble’o“ ir „Webbo“ įpėdinis. Jis leis tiesiogiai stebėti tolimas planetas ir net nustatyti, ar jose yra vandenynų, žemynų ar augalijos. Galbūt net pamatysime pirmuosius ženklus, kad kažkur visatoje egzistuoja gyvybė.

Nuo skaičių iki atradimo

Pirmieji trisdešimt metų egzoplanetų tyrimų buvo skirti kiekiui, tai atrasti ir suskaičiuoti kuo daugiau. Dabar atėjo laikas kokybei, tai suprasti, kurios iš šių planetų gali būti panašios į mūsų namus. Mokslininkai tiki, kad esame tik žingsniu nuo istorinio atradimo įrodymo, kad Žemė nėra vienintelė gyvybei tinkama planeta visatoje.

Galbūt netrukus pažvelgsime į tolimą pasaulį ir pamatysime atspindį savo pačių, tai mažą mėlyną tašką, primenantį mūsų planetą, kuriame, kaip ir čia, kadaise galėjo įsižiebti gyvybė.