Marso vėjai galingesni nei manyta, atskleidė, ar žmonės ištvertų Raudonosios planetos audras

Šie reiškiniai suteikia mokslininkams unikalią galimybę pažvelgti į planetos klimato sistemą. Tyrimą, paskelbtą žurnale „Science Advances“, atliko Šveicarijos Berno universiteto mokslininkų komanda. 

Naudodamiesi palydovinėmis nuotraukomis jie nustatė, kad Marso vėjai ir dulkių sūkuriai gali siekti net 158 kilometrus per valandą greitį. Tai daug daugiau, nei manyta anksčiau, tai ankstesni modeliai rodė, kad vidutinis vėjo stiprumas planetoje neviršija 50 kilometrų per valandą.

Pasak pagrindinio tyrimo autoriaus Valentino Bickelio, „dulkių velniai“ leidžia „pamatyti“ kitaip nematomus vėjus. Stebint, kaip juda šie sūkuriai, galima nustatyti vėjo kryptį ir stiprumą įvairiose Marso vietose, o tai anksčiau buvo neįmanoma dėl duomenų trūkumo.

Kaip mokslininkai išmatavo Marso vėjus?

Tyrėjai analizavo tūkstančius Marso paviršiaus nuotraukų, darytų dviem Europos kosmoso agentūros (ESA) zondais, tai „Mars Express“ ir „ExoMars Trace Gas Orbiter“. Šie aparatai aprūpinti aukštos raiškos „stereo“ kameromis, leidžiančiomis nufotografuoti tą pačią vietą kelis kartus kas kelias sekundes.

„Stereo vaizdai rodo tuos pačius regionus skirtingais momentais, todėl galime išmatuoti dulkių sūkurio judėjimą ir apskaičiuoti vėjo greitį“, aiškina tyrimo bendraautorius Nicolas Thomas. 

Mokslininkai iš viso užfiksavo 1039 „dulkių velnius“, kurių daugiausia aptikta sausringuose Marso regionuose pavasario ir vasaros mėnesiais. Šie reiškiniai paprastai trunka vos kelias minutes, aktyviausi būna tarp 11 ir 14 valandos vietos laiku.

Rezultatai keičia mūsų supratimą apie Marso klimatą

Remiantis naujais duomenimis, kai kuriose vietose Marso vėjai yra pakankamai stiprūs, kad pakeltų dulkes nuo paviršiaus, formuodami kopas ir šlaitų ruožus. Šie rezultatai suteikia pirmą galimybę įvertinti vėjų stiprumą pasauliniu mastu per beveik dviejų dešimtmečių laikotarpį.

„Dabar, kai žinome, kur dažniausiai susidaro dulkių sūkuriai, galime nukreipti kameras tiksliai į tas vietas ir laiku fiksuoti jų judėjimą“, sako V. Bickelis. Tyrėjai planuoja koordinuoti kelių misijų darbą, kad tuo pačiu metu būtų galima stebėti tuos pačius reiškinius ir patikrinti matavimų tikslumą.

Ką tai reiškia ateities misijoms į Marsą?

Šie atradimai leis mokslininkams tiksliau modeliuoti Marso atmosferą ir jos sąveiką su paviršiumi. Tai itin svarbu planuojant naujas nusileidimo misijas, nes vėjai gali paveikti tiek erdvėlaivių saugumą, tiek dulkių kaupimąsi ant saulės baterijų.

„Geriau suprasdami Marso vėjo sąlygas, galėsime efektyviau planuoti misijas ir parengti technologijas, kurios būtų atsparesnės dulkėms bei stipriems oro srautams“, teigia Vokietijos kosmoso tyrimų centro mokslininkė Daniela Tirsch.

Mokslininkai tikisi, kad šis tyrimas padės išspręsti daugelį paslapčių, susijusių su Marso paviršiaus formavimusi. O ateityje gauti duomenys gali tapti svarbia atrama rengiant ilgalaikes žmogaus misijas į Raudonąją planetą.