Prisijunkite
Įsivaizduokite akimirką, kai robotas, keliaujantis po Raudonosios planetos paviršių, staiga pastebi objektą, kuris visiškai iškrenta iš konteksto. Ne panašų į aplinkinius akmenis, ne primenantį vietos geologiją, o atrodantį lyg atklydusį iš kitos Saulės sistemos vietos. Būtent tai nutiko NASA marsaeigiui Perseverance, kai jis Jezero krateryje aptiko neįprastos formos riedulį, pavadintą „Phippsaksla“. Jei įtarimai pasitvirtins, tai bus pirmasis Perseverance rastas geležies ir nikelio meteoritas – radinys, galintis tapti vienu įdomiausių šios misijos atradimų.
Nors kiti NASA marsaegiai – ypač Curiosity Gale krateryje – yra aptikę ne vieną geležies–nikelio meteorito gabalą, Perseverance iki šiol tokių objektų nebuvo identifikavęs. Tai stebino tyrėjus: Jezero krateris, kuriame kadaise telkšojo didžiulis ežeras, taip pat turėjo būti natūrali meteoritų „gaudyklė“. Kodėl meteoritų nebuvo rasta anksčiau, liko neatsakytu klausimu – iki šiol.
Naujausias atradimas buvo padarytas tyrinėjant vietovę „Vernodden“, kur Perseverance analizavo atidengtą pamatinį uolienų sluoksnį. Būtent čia ant lygaus, žemai gulinčių akmenų fono marsaeigis pastebėjo keistai iškilų, netaisyklingų formų riedulį. „Phippsaksla“ buvo maždaug 80 centimetrų pločio, o jo paviršius išsiskyrė ertmėmis ir įdubimais primenančia tekstūra, kuri nebūdinga vietinėms nuosėdinėms marsietiškoms uolienoms.
Riedulį pirmiausia pastebėjo Left Mastcam-Z kamera, įmontuota aukštai ant marsaeigio stiebo. Šios kameros leidžia Perseverance aptikti ryškius kontrastus ir objektus, kurie neįprastai dominuoja aplinkinio reljefo fone.
Po pradinio aptikimo marsaeigis panaudojo vieną pažangiausių savo instrumentų – SuperCam. Šis prietaisas gali tirti objektų sudėtį iš kelių metrų atstumo, panaudodamas lazerinę spektroskopiją. Rezultatai buvo stulbinantys: „Phippsaksla“ sudaryta iš geležies ir nikelio.
Tai itin stiprus rodiklis, kad uoliena – ne paprastas Marso paviršiaus elementas, o geležies–nikelio meteoritas, atkeliavęs iš kosmoso. Žemėje tokie meteoritai sudaro tik nedidelę visų radinių dalį, bet yra itin vertingi dėl savo struktūros ir informacijos apie Saulės sistemos formavimąsi.
Pirma, tai būtų pirmasis Perseverance tokio tipo meteoritas. Nors misija Marse dirba jau daugiau nei ketverius metus (nuo 2021 m.), iki šiol ji daugiausia rinko nuosėdines uolienas, galinčias atskleisti, ar Jezero krateryje kadaise egzistavo tinkamos sąlygos gyvybei.
Antra, meteoritas gali padėti mokslininkams suprasti:
kaip keičiasi geležies–nikelio meteoritai itin plonoje Marso atmosferoje,
kaip ilgai tokie objektai gali išlikti nesuirę Raudonojoje planetoje,
kokios sąlygos vyrauja paviršiuje, kur beveik nėra oksidacijos, bet gausu dulkių ir saulės radiacijos.
Trečia, toks radinys padeda tobulinti Perseverance misijos paieškų algoritmus: jei marsaeigiai geba aptikti retus objektus itin sudėtingoje aplinkoje, jų analizės metodai gali būti pritaikyti būsimoms misijoms – tiek robotinėms, tiek pilotuojamoms.
Perseverance misija – ne vien moksliniai tyrimai. Ji taip pat yra atskilimo nuo Žemės technologijų bandymų platforma. Meteoritai, esantys Marso paviršiuje, gali padėti suprasti:
kaip efektyviai aptikti iš kosmoso atklydusius objektus,
ar galima panaudoti meteoritų medžiagas būsimose kolonijose,
kaip ilgai metalai išlieka nepakitę ne Žemės sąlygomis.
Geležies–nikelio meteoritai teoriškai galėtų būti panaudoti in situ gamybai – nuo konstrukcinių metalų iki įrankių. Tai reikštų, kad būsimos Marso misijos galėtų semtis resursų tiesiog iš vietos aplinkos, nereikalaudamos brangiai kainuojančių krovinių iš Žemės.
Nors SuperCam jau pateikė pirminius duomenis, Perseverance mokslininkai ketina atlikti papildomas analizes. Tai gali būti:
paviršiaus skenavimas kitu bangos ilgiu,
mineralinė analizė naudojant Raman spektroskopiją,
galimas lazerinis paviršiaus apdorojimas siekiant gauti detalesnį elementinį parašą.
Kol kas tyrėjai atsargiai teigia, kad tai „labai tikėtinas meteoritas”, tačiau oficialus patvirtinimas bus paskelbtas atlikus visus tyrimus.
Geležies–nikelio meteoritai yra viena atsparesnių meteoritų rūšių – jie kur kas geriau išgyvena įėjimą į atmosferą. Marsas turi labai ploną atmosferą, todėl net ir dideli meteoritai gali nukristi ant jo paviršiaus beveik nesuirę. Tačiau dėl Marso klimato ir dulkių jų lokalizavimas nėra paprastas.
Curiosity Gale krateryje rado keliolika tokių objektų. Tad Jezero kraterio atradimas tik dar kartą patvirtina mintį: Marsas tebėra nuolatinis kosminis „muziejus“, kuris saugo milijardų metų istoriją.
Nuotraukos asociatyvinės © Canva.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.