Prisijunkite
Nepaisant dešimtmečius trunkančių verslumo programų, kursų, inkubatorių ir motyvacinių kalbų, noras imtis verslo daugelyje šalių beveik nejuda iš vietos. Skaičiai stagnuoja, o dažnas jaunas žmogus, net ir turėdamas žinių, vengia rizikos, sprendimų neapibrėžtumo ir emocinės įtampos. Tai verčia kelti nepatogų klausimą: gal problema ne tame, ko mokome, o tame, kaip veikia pats protas?
Vis daugiau mokslininkų šiandien siūlo drąsią idėją – verslumo sėkmės raktas gali slypėti smegenų veikloje, tiksliau, smegenų bangose ir pažintiniuose procesuose. Ši kryptis žymi naują etapą – smegenimis grindžiamo verslumo erą.
Verslumo tyrimai per pastaruosius 150 metų išgyveno kelias aiškias fazes. Ekonominis laikotarpis XIX–XX amžiaus pradžioje verslininką matė kaip rinkų variklį. Vėliau, socialiniu ir psichologiniu laikotarpiu, dėmesys nukrypo į asmenybės bruožus, motyvaciją ir vidinius impulsus. Dar vėliau įsitvirtino vadybinė paradigma, verslumą pateikusi kaip struktūruotą procesą – žingsnis po žingsnio modelį.
Tačiau šis požiūris turi ribas. Jis puikiai paaiškina, ką reikia daryti, bet dažnai nepaaiškina, kodėl vieni žmonės geba veikti neapibrėžtumo sąlygomis, o kiti – ne. Todėl vis dažniau siūloma nauja kryptis – smegenimis grindžiamas verslumas, kuris į centrą perkelia pažintinių gebėjimų stiprinimą.
Tyrimai rodo, kad sėkmingam verslininkui būtinos ne tik finansinės ar vadybinės žinios. Ne mažiau svarbūs gebėjimai sutelkti dėmesį, išlikti emociškai stabiliai spaudimo sąlygomis, mąstyti lanksčiai, greitai prisitaikyti ir priimti sprendimus, kai trūksta informacijos.
Būtent šios savybės ilgą laiką buvo laikomos „charakterio dalimi“ arba įgimtu talentu. Tačiau neuromokslas rodo, kad jos yra susijusios su konkrečiais smegenų procesais – ir svarbiausia, kad juos galima treniruoti.
Iki šiol verslumo tyrimuose dominavo apklausos, interviu ir elgsenos stebėjimas. Šie metodai fiksuoja tai, ką žmogus daro ar sako, tačiau neatskleidžia, kas vyksta smegenyse. Čia į sceną žengia elektroencefalografija – metodas, leidžiantis matuoti smegenų elektrinį aktyvumą realiuoju laiku.
EEG suteikia galimybę tirti dėmesio sutelkimą, darbinę atmintį, emocijų reguliavimą ir pažintinį krūvį. Kitaip tariant, jis leidžia pažvelgti giliau nei paviršinė elgsena.
Vienas įdomesnių pavyzdžių – Kobės universitete atliktas tyrimas, kuriame dalyviai prieš priimdami sprendimus rizikos žaidime trumpam matė emociškai įkrautus žodžius, tokius kaip „džiugus“ ar „baisus“. Iš pirmo žvilgsnio elgsena beveik nesiskyrė – sprendimai nepasikeitė statistiškai reikšmingai.
Tačiau EEG duomenys atskleidė kitą paveikslą. Dalyviai, turintys didesnį verslumo ketinimą, rodė išskirtinius neuronų aktyvumo modelius smegenų srityse, atsakingose už dėmesį ir prasmės kūrimą. Tai reiškia, kad net jei sprendimas atrodo toks pats, jo priėmimo procesas smegenyse gali būti visiškai kitoks.
Ypač išsiskyrė kaktinės ir momeninės smegenų sritys – jose užfiksuota efektyvesnė reakcija į emocinius dirgiklius. Tai leidžia manyti, kad verslumu pasižymintys žmonės geba greičiau „apdoroti“ emocinę informaciją ir neleisti jai paralyžiuoti sprendimų.
Šios įžvalgos atvėrė kelią vadinamiesiems smegenims pritaikytiems mokymo metodams. Jie orientuoti ne į teorinių žinių kaupimą, o į pažintinių funkcijų stiprinimą.
Vienas praktinis pavyzdys – Xi’an Jiaotong–Liverpool universiteto technologinio verslumo vasaros mokykla. Joje studentai dalyvavo specialiose užduotyse, skirtose ilgalaikiam dėmesio sutelkimui, pavyzdžiui, sekant judančius vaizdinius stimulus. Taip pat jie atliko trumpus kūrybinius iššūkius, tokius kaip paprasto roboto prototipo kūrimas, kartu garsiai reflektuodami savo mąstymo procesus.
Tokios užduotys ne tik lavina techninius įgūdžius, bet ir treniruoja protą dirbti neapibrėžtomis sąlygomis.
Įdomu tai, kad neuromokslas verslume pasiekė ir muzikos sritį. Tyrimai rodo, jog tam tikri garsų dažniai ir struktūros gali paveikti dėmesį, nuotaiką ir pažintinį pajėgumą. Taip gimė vadinamoji kognityvinio našumo muzika – kūriniai, sukurti ne pramogai, o proto veiklai stiprinti.
Vienas žinomų pavyzdžių – Steve’o Reicho minimalistinė kompozicija Piano Phase, siejama su ilgalaikiu dėmesio išlaikymu ir neuronų sinchronizacija. Šia kryptimi buvo sukurtas ir pirmasis tokio tipo albumas Take the Leap, paremtas specialiu neuroalgoritmu, skirtu palaikyti gilų susikaupimą ir motyvaciją.
Kiti metodai, tokie kaip WNYLE sistema, jungia neuromokslą, pasakojimą, muziką ir struktūruotas mentalines praktikas. Tokie modeliai seka natūralią smegenų dėmesio, emocijų ir refleksijos eigą, taip sudarydami sąlygas gilesniam mokymuisi.
Šios iniciatyvos rodo, kad verslumo ugdymas gali tapti ne tik efektyvesnis, bet ir labiau pritaikytas realiam pasauliui, kuriame sprendimai priimami greitai, spaudimo sąlygomis ir be aiškių garantijų.
Mes jau seniai žinome, kad mokymasis keičia smegenų struktūrą ir veikimą. Neuromokslas tik sustiprina šią tiesą ir suteikia įrankius ją taikyti praktiškai. Verslumas tampa ne vien žinių klausimu, o pažintinio lankstumo, emocinės kontrolės ir gebėjimo veikti nežinomybėje rezultatu.
Galbūt didžiausia šios krypties žinia paprasta: verslininkai negimsta. Jie formuojami – neuronų lygiu. Ir tai tik pradžia.
Rūta
Žurnalistė
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.