Prisijunkite
Paskelbė
Danielius Mažeikis
Paskelbta
Liepos pradžioje astronomai užfiksavo neįprastą kosminį reiškinį, kuris verčia iš naujo permąstyti mūsų supratimą apie visatą. Kosminiai teleskopai aptiko gama spindulių žybsnį, trukusį beveik visą parą. Šis reiškinys, pavadintas „GRB 250702BDE“, tapo didžiule mįsle astrofizikams.
Įprastai gama spindulių žybsniai tetrunka kelias sekundes ar minutes ir yra siejami su masyvių žvaigždžių žūtimi. Tokiu atveju susiformuoja juodosios skylės arba neutroninės žvaigždės, o energijos išsiveržimas būna vienkartinis. Tačiau naujasis atradimas parodė visiškai kitokį vaizdą.
Teleskopai užfiksavo ne vieną impulsą, o pasikartojančią spinduliuotę, kurios pobūdis buvo netgi periodiškas. Tokios elgsenos dar niekada nebuvo matyta. Vėlesnės „Hubble’o“ teleskopo analizės patvirtino, kad šaltinis slypi už Paukščių Tako ribų.
Dvi hipotezės, dvi mįslės
Mokslininkai svarsto du galimus scenarijus, paaiškinančius šį įvykį. Pirmasis teigia, kad tai galėjo būti nepaprastai masyvios žvaigždės, net iki 40 kartų sunkesnės už Saulę, žūtis. Tokiu atveju centrinis mechanizmas po sprogimo dar būtų gavęs papildomą medžiagos srautą.
Antrasis scenarijus atrodo dar paslaptingesnis. Tai galėjo būti „potvyninio suardymo įvykis“, kai žvaigždė, tikėtina, baltasis nykštukas buvo sudraskyta juodosios skylės. Vis dėlto, jog šis paaiškinimas tiktų, reikėtų kalbėti apie ypatingą objektą „tarpinės masės juodąją skylę“.
Tarpinės masės juodosios skylės yra teoriniai kosmoso dariniai. Jos turėtų būti didesnės už žvaigždžių žlugimo metu susidarančias juodąsias skyles, bet mažesnės už supermasyvius gigantus galaktikų centruose. Jei ši hipotezė pasitvirtintų, tai būtų pirmasis įrodymas apie jų realų egzistavimą.
Nauji iššūkiai astrofizikai
Iki šiol gama spindulių žybsniai buvo laikomi vienkartiniais reiškiniais, tačiau „GRB 250702BDE“ priverčia atsisakyti senų schemų. Visata, pasirodo, gali sukurti ir ilgai trunkančius jų variantus. Tai keičia supratimą apie energijos sklaidą ir žvaigždžių mirtį.
Šis atradimas jau aprašytas mokslo žurnale „The Astrophysical Journal Letters“. Tyrėjų laukia dar daugiau darbo, tai nustatyti tikslią šaltinio vietą, įvertinti visą išlaisvintos energijos kiekį ir ieškoti panašių atvejų archyvuose. Gali būti, kad tokie signalai jau slypi seniau sukauptuose duomenyse.
„GRB 250702BDE“ parodė, kad kosmosas tebėra kupinas paslapčių. Kiekvienas naujas atradimas tampa priminimu, jog net turėdami pažangiausią techniką mes dar tik pradedame suprasti visatos paslaptis.
Danielius Mažeikis
Žurnalistas
Mane žavi mokslas ir technologijos – tai sritys, kuriose nuolat gimsta ateitis. Rašydamas apie naujausius atradimus, inovacijas ir technologijų poveikį mūsų gyvenimui, siekiu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, bet ne paviršutiniškai.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.