Prisijunkite
Paskelbė
Danielius Mažeikis
Paskelbta
Kosmosas, tai tai ne tik žvaigždės ar planetos, bet ir nematoma struktūra, kuri viską jungia į vieną visumą. Ji formuoja tinklą, kurio mazgai sudaro galaktikų spiečius, o siūlai driekiasi per visą visatą. Šios „kosminės voratinklio“ gijos daro mūsų pasauliui tokį patį poveikį, kaip šaknys daro miškui.
Kuo daugiau duomenų apie šį tinklą sukaupia mokslininkai, tuo sunkiau juos analizuoti. Net galingiausi superkompiuteriai dirba mėnesiais, kad pateiktų atsakymus. Dabar atsirado naujas įrankis, kuris gali radikaliai pagreitinti šį procesą. Tai yra „Effort.jl“, tai specialus emulatorius, leidžiantis atlikti kosmologinius skaičiavimus daug greičiau nei anksčiau.
Ši programinė įranga paremta pažangia teorija, aiškinančia, kaip dideliu mastu formuojasi struktūros visatoje. Ji atveria galimybę sparčiau suprasti, kaip veikia tamsioji materija ir tamsioji energija, dvi didžiausios šiuolaikinės mokslo paslaptys.
Įrankis, keičiantis žaidimo taisykles
„Effort.jl“ sukūrė Marco Bonici iš Vaterlo universiteto kartu su savo komanda. Tradiciškai, kad gautume patikimus rezultatus, reikėdavo šimtų valandų superkompiuterių darbo. Šis emulatorius gali tą patį atlikti vos per kelias valandas, tai ir dar paprastame nešiojamajame kompiuteryje.
Kaip tai įmanoma? „Effort.jl“ nemėgina iš naujo apskaičiuoti visko. Vietoje to jis „mokosi“ iš ankstesnių sudėtingų simuliacijų rezultatų ir sugeba juos atkurti. Tai tarsi kelias aplinkui, tai užuot kopęs į kalną nuo papėdės, naudojiesi jau išmintu taku. Mokslininkų teigimu, kompromisas dėl tikslumo yra toks mažas, kad daugeliu atvejų skirtumo beveik nepastebėsi.
Kai kuriais atvejais netgi paaiškėjo, kad naujasis modelis pateikia tikslesnius rezultatus nei senieji metodai. Tai reiškia, kad tyrėjai gali ne tik sutaupyti laiko, bet ir gauti patikimesnę informaciją.
Iššūkis dabartiniam kosmologijos modeliui
Daug metų galiojęs visatos modelis vadinamas „ΛCDM“. Jis numato, kad tamsioji energija veikia pastoviai ir nesikeičia laikui bėgant. Tačiau nauji „Euclid“ ir „DESI“ instrumentų duomenys rodo, kad šis poveikis galėjo kisti per visatos istoriją.
Jeigu tai pasitvirtins, mūsų laukia viena didžiausių mokslo revoliucijų per dešimtmečius. Tai reikštų, kad Einšteino „kosmologinė konstanta“, kuri turėjo būti nekintama, iš tiesų gali būti kintanti. Tokiu atveju būtų perrašytos ne tik vadovėlių schemos, bet ir mūsų suvokimas apie kosmosą.
Standartinis modelis paaiškina daug procesų, bet jis turi spragų. Juk mes vis dar nežinome, kas yra tamsioji materija ir tamsioji energija. Matome tik jų poveikį, bet nematome jų pačių. Naujos technologijos, tokios kaip „Effort.jl“, suteikia šansą artimiau pažvelgti į šias paslaptis.
Ką tai reiškia ateičiai?
Emuliatorius nepakeis superkompiuterių, jie vis tiek bus reikalingi išsamiems skaičiavimams. Tačiau jis leis greitai patikrinti hipotezes ir nukreipti mokslininkų dėmesį ten, kur slypi didžiausios mįslės. Tokie sprendimai padeda sutrumpinti kelią nuo teorijos iki stebėjimo.
Kiekvienas žingsnis, leidžiantis greičiau apdoroti duomenis, priartina mus prie atsakymo į klausimą, kaip veikia visata. „Effort.jl“ yra puikus pavyzdys, kaip išmanios technologijos gali atverti naują etapą moksle. Tai gali būti tikrasis astronomų „Šventasis Gralis“.
Danielius Mažeikis
Žurnalistas
Mane žavi mokslas ir technologijos – tai sritys, kuriose nuolat gimsta ateitis. Rašydamas apie naujausius atradimus, inovacijas ir technologijų poveikį mūsų gyvenimui, siekiu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, bet ne paviršutiniškai.
0 komentarų
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.