Neįtikėtinas Žemės poveikis Mėnuliui, mokslininkai perspėja apie neprognozuojamas pasekmes

Šis atradimas buvo netikėtas ir iš karto sukėlė klausimą, iš kur Mėnulyje atsirado deguonis, reikalingas rūdims susidaryti. Naujausi tyrimai parodė, kad šio proceso „kaltininkė“ yra pati Žemė. 

Kai Mėnulis kas mėnesį atsiduria mūsų planetos uždangos pusėje, jį pasiekia magnetinio lauko „uodega“. Būtent tada saulės vėjas iš Žemės atmosferos perneša deguonies jonus, kurie atsitrenkia į palydovą ir leidžia prasidėti oksidacijos procesams.

Šis reiškinys trunka apie penkias dienas per mėnesį. Tuo metu Mėnulis gauna mažiau vandenilio iš Saulės, kuris paprastai trukdytų oksidacijai. Tai sudaro palankias sąlygas hematitui formuotis, ypač jo poliariniuose regionuose.

Kaip tai patvirtinta laboratorijoje?

Norėdami ištirti šį procesą, mokslininkai atliko bandymus su mineralais, panašiais į tuos, kurie randami Mėnulyje. Jie pasirinko pirokseną, oliviną, ilmenitą, troilitą ir geležies meteoritą. Šie mėginiai buvo bombarduojami deguonies jonais.

Rezultatai parodė, kad metalinė geležis, ilmenitas ir troilitas labai greitai pradėjo oksiduotis. Stipriausias pokytis pastebėtas būtent metalinėje geležyje. Tuo tarpu bandymai su piroksenu ir olivinu reikšmingų rezultatų nedavė. Tai buvo aiškus įrodymas, kad hematitas galėjo susidaryti ir Mėnulyje dėl deguonies poveikio.

Mokslininkai taip pat tikrino, ar saulės vėjas galėtų panaikinti rūdijimą. Paaiškėjo, kad jis nėra pajėgus atšaukti procesų, kuriuos pradeda deguonis iš Žemės. Kitaip tariant, kai tik rūdys susidaro, jos jau nebegrįžtamai lieka Mėnulio paviršiuje.

Mėnulis, vanduo ir būsimos misijos

Didžiausi hematito kiekiai aptikti prie Mėnulio ašigalių. Manoma, kad tai gali būti susiję su vandeniu, tiksliau ledu, kuris slypi šiuose regionuose. Vandens buvimas gali stiprinti oksidacijos procesus ir padėti hematitui formuotis dar intensyviau.

NASA planuoja artimiausiu metu tirti šias vietoves iš arčiau. Tam sukurtas mažasis mėnuleigis „VIPER“, kurio užduotis bus ieškoti ledo pėdsakų prie pietinio ašigalio. Nors jo misija buvo nukelta, jau žinoma, kad ji įvyks, o transportavimo užduotį perėmė bendrovė „Blue Origin“.

Šie atradimai rodo, kad Mėnulis yra kur kas dinamiškesnis, nei manyta anksčiau. Net ir be atmosferos, jis patiria procesus, kurie paprastai būdingi tik Žemei. Tai dar kartą parodo, kad mūsų artimiausias kosminis kaimynas slepia daug paslapčių, kurios laukia atsakymų.