Mokslininkai aptiko milžinišką struktūrą Veneroje: ar planeta vis dar geologiškai aktyvi?

Mokslininkai nustatė, kad Veneroje gali egzistuoti milžiniška požeminė struktūra, suformuota vulkaninės veiklos. Jei jos egzistavimas bus patvirtintas, tai būtų tik antra žinoma lavos tunelio (lavos vamzdžio) struktūra šioje planetoje.

Šis atradimas leidžia manyti, kad Venera nėra geologiškai „negyva“ planeta – jos paviršius ir gelmės vis dar kinta veikiami vulkaninių procesų. Tai suteikia naujų galimybių geriau suprasti planetos evoliuciją ir palyginti ją su kitomis Saulės sistemos planetomis.

Naujojo tyrimo metu mokslininkai sutelkė dėmesį į vietinius paviršiaus įgriuvimus, kurie susidaro tuomet, kai uolienų masyvai įlūžta ir suformuoja šviesos angas primenančias ertmes. Tokios angos gali atidengti po paviršiumi slypinčias tuštumas.

Viena iš tokių struktūrų, esanti vakariniame Niks Mons kalno šlaite – tai vienas iš maždaug 1600 didžiųjų Veneros ugnikalnių ir beveik milijono mažesnių, dominuojančių planetos paviršiuje, – parodė būdingą radiolokacinį vaizdą. Jis labai panašus į signatūras, kurias Žemėje ir kitur sukelia įgriuvę lavos tuneliai.

Išanalizavus aplinkinę vietovę paaiškėjo, kad kanalas gali tęstis kelis dešimtis kilometrų. Tačiau šiuo metu mokslininkams pavyko patikimai patvirtinti tik dalies šios struktūros egzistavimą. Norint tiksliai nustatyti jos pilną ilgį ir formą, reikalingi tolimesni, detalesni tyrimai.

Primintina ir kita susijusi mokslo naujiena: tarptautinė mokslininkų grupė atkūrė unikalų garsą, kurį būtų skleidęs Žemės magnetinio lauko apsivertimas. Ši senovinė magnetinio lauko inversija įvyko maždaug prieš 41 tūkstantį metų ir padeda geriau suprasti mūsų planetos vidaus procesus bei jų poveikį aplinkai.