Stingdantis šaltis jų nepalauža: mažyčių paukščių išgyvenimo paslaptis pribloškė mokslininkus

Paprastai atrodytų, kad mažas paukštelis, sveriantis vos kelis gramus, neturi jokių šansų prieš žvarbius šalčius. Tačiau sparnuočiai ramiai nakvoja ant apsnigtų šakų, o vandens paukščiai plaukioja lediniame vandenyje. Jų atsparumo paslaptis – ne magija, o sudėtinga biologinė „inžinerija“, kuri paukščius paverčia tobulomis išgyvenimo šaltyje „mašinomis“ ir pranoksta daugelį šiuolaikinių šildymo technologijų.

Natūralus „termo kostiumas“

Pagrindinis paukščių ginklas prieš šaltį – plunksnos. Žiemą jų tankis gali padidėti net 35–70 %. Ypač svarbus pūkas, kuris veikia tarsi šilti termoapatiniai: jis sulaiko šilumą arti kūno ir sukuria efektyvią izoliaciją.

Kai matote paukštį, kuris atrodo tarsi susipūtęs į apvalų kamuoliuką, žinokite – jis ne šiaip sau sėdi, o šildosi. Paukščiui „sukėlus“ plunksnas, tarp jų susidaro oro sluoksnis, kuris sušyla nuo kūno šilumos ir saugo nuo išorinio šalčio. Tai tarsi daugiasluoksnis žieminis paltas, tik natūralus ir itin efektyvus.

Kodėl ant ledo nesušąla kojos?

Vandens paukščiai, tokie kaip antys ar kirai, turi nepaprastą kraujotakos sistemą, vadinamą priešpriešinių srovių šilumos mainais. Tai leidžia jiems stovėti ant ledo ar plaukioti šaltame vandenyje nesušąlant galūnėms.

Šilta kraujas, tekantis nuo širdies žemyn į kojas, šildo atgal į kūną grįžtantį atšalusį kraują. Taip kojos temperatūra išlieka santykinai žema (kad nebūtų prarandama per daug šilumos liečiantis su ledu), bet pakankama, kad audiniai neapšaltų ir nemirtų. Be to, paukščių kojose yra labai mažai skausmo receptorių, todėl jie nejaučia šalčio taip stipriai, kaip žmonės.

Padidėjęs smegenų aktyvumas ir „energijos taupymo režimas“

Kai kuriems paukščiams, norint išgyventi žiemą, tenka… tapti protingesniems – pažodžiui. Pavyzdžiui, zylėms žiemos metu padidėja hipokampas – smegenų sritis, atsakinga už atmintį. Tai leidžia joms prisiminti tūkstančius vietų, kuriose paslėpė sėklas. Viena maža paukštė per sezoną gali paslėpti iki 80 000 sėklyčių (palyginimui, voverė paslepia tik apie 3 000 riešutų).

Kai maisto trūksta, kai kurios rūšys (pavyzdžiui, kolibriai ar smulkūs žvirbliniai paukščiai) geba trumpam panirti į sąstingio būseną, vadinamą torporu. Tuomet jų širdies plakimas smarkiai sulėtėja, kūno temperatūra sumažėja, o medžiagų apykaita sulėtėja tiek, kad jie gali sutaupyti iki 95 % energijos. Tai laikinas „energijos taupymo režimas“, kuris leidžia išgyventi šaltą naktį iki ryto.

Daugeliui žmonių žiemą su pirmuoju sniegu ir šalčiais tradiciškai siejasi sniegenos – ryškūs paukščiai, kadaise buvę tikru žiemos simboliu. Tačiau dabar jų kai kuriose vietovėse gerokai sumažėjo, ir tam yra kelios priežastys: klimato kaita, aplinkos pokyčiai bei natūrali migracijos maršrutų kaita.