Prisijunkite
Paskelbė
Danielius Mažeikis
Paskelbta
Mokslininkai ieško atsakymo į vieną seniausių žmonijos klausimų, tai ar Visatoje esame vieni. Tačiau užuot žvelgę į tolimas planetas, jie vis dažniau žiūri į savo pačių planetą.
Giliai po Žemės vandenynų paviršiumi slypintys gyviai, atrodantys tarsi iš kitos pasaulio pusės, gali atskleisti, kaip galėtų atrodyti nežemiška gyvybė kitur kosmose. Didžiausia tikimybė, kad gyvybė už Žemės ribų egzistuoja mikrobinėje formoje, o ne kaip populiariuose filmuose vaizduojami „maži pilki žmogeliukai“.
Keletas Saulės sistemos kūnų, tarp jų ir kai kurie Jupiterio palydovai, galėtų turėti tinkamas sąlygas tokiems mikroorganizmams gyventi. Jei gyvybė aptinkama netoliese, pavyzdžiui, mūsų sistemoje, tai reikštų, kad Visata gali būti kupina panašių pasaulių.
Vienas iš daugiausiai vilčių teikiančių objektų yra Europa, tai ketvirtasis pagal dydį Jupiterio palydovas. Jos paviršių dengia storas ledo sluoksnis, tačiau po juo, kaip mano astronomai, gali slėptis sūrūs skysti vandenynai.
Europa, tai ledu padengtas vandenynų pasaulis
NASA duomenimis, Europos ledo sluoksnis gali siekti nuo 15 iki 25 kilometrų storio, o po juo esantis vandenynas, tai net iki 150 kilometrų gylio. Jei šis pasaulis turi karštą, išlydytą branduolį, kuris tiekia šilumą ir mineralus dugnui, jis teoriškai galėtų būti tinkamas gyvybei.
„Remdamiesi mūsų planeta, manome, kad Europa gali turėti sąlygas, kurios leidžia egzistuoti gyvybei“, sako JAV Masačusetso universiteto mikrobiologas profesorius Džeimsas Holdenas. Jo vadovaujama komanda ieško atsakymų ne kosmose, o Žemės gelmėse, tai prie vandenyno dugne esančių hidroterminių šaltinių.
Žvilgsnis į Žemės vandenynų gelmes
D. Holdeno tyrimai sutelkti į po vandeniu esančius ugnikalnius, iš kurių veržiasi karšti mineralais prisotinti garai. Būtent ten, tūkstančius metrų po paviršiumi, gyvena unikalūs mikrobai, gebantys išgyventi be saulės šviesos.
„Mikrobus renkame naudodami povandeninius aparatus, tai kartais juose būna žmonės, kartais jie valdomi nuotoliniu būdu. Grįžę į paviršių, mėginius tiriame laboratorijoje“, aiškina jis.
NASA šiai komandai skyrė beveik milijoną dolerių, kad per trejus metus jie išsamiai ištirtų šiuos mikroorganizmus. Mokslininkai tikisi, kad tyrimų rezultatai padės suprasti, kaip atpažinti panašią gyvybę ir Europoje.
Kaip mikrobai išgyvena be saulės šviesos?
Žemėje giluminiai mikrobai energiją išgauna skaidydami vandenilį, išsiskiriantį iš hidroterminių šaltinių. Tam jie naudoja fermentus, vadinamus vandenilazėmis, kurios leidžia organizmams išlaikyti gyvybę net ekstremaliomis sąlygomis.
„Kad suprastume, kaip galėtų atrodyti gyvybė Europoje, turime išsiaiškinti, kokiais cheminiais procesais ji kurtų energiją“, teigia Holdenas. „Jei cheminės reakcijos būtų kitokios, tai reikštų, kad ir mikroorganizmai būtų visiškai kitokio tipo.“
2024 metų spalį NASA paleido erdvėlaivį „Europa Clipper“, kuris per penkerius metus turėtų pateikti naujų duomenų apie Jupiterio palydovą. Šie stebėjimai kartu su Holdeno komandos atradimais gali suteikti pirmuosius įrodymus, kad gyvybė gali egzistuoti ir už Žemės ribų. „Mes visada norėjome žinoti, ar esame vieni. O dabar atrodo, kad atsakymo užuominos gali slypėti čia pat, mūsų pačių planetos gelmėse.“ sako profesorius.
Danielius Mažeikis
Žurnalistas
Mane žavi mokslas ir technologijos – tai sritys, kuriose nuolat gimsta ateitis. Rašydamas apie naujausius atradimus, inovacijas ir technologijų poveikį mūsų gyvenimui, siekiu sudėtingus dalykus paaiškinti paprastai, bet ne paviršutiniškai.
1 komentarų
...ne po kojomis jūs mokslinčiai turit gyvy bę, arčiau. Jeigu priekyje juda, tai mandavoškės, o jeigu išangėje, tai spalinukės. Va kur jūsų kita civilizacija necivilizuota.
Prašome gerbti kitus komentatorius. Gerų diskusijų! Apsauga nuo robotų rūpinasi reCAPTCHA ir yra taikoma „Google“ privatumo politika ir naudojimosi sąlygos.